Alumni mentorystės programa komunikacijos agentūros „Berta&” įkūrėjai Bertai Čaikauskaitei padovanojo pažintį su dvejomis VU TSPMI studentėmis. Viena jų – pirmuosius studijų metus institute baigusi Agnė Piepaliūtė – programos patirtį tęsia ir atlikdama praktiką mentorės vadovaujamoje komunikacijos agentūroje. Studentė pasakoja mentorystę pasirinkusi kaip priemonę geriau pažinti save ir atrasti tinkamiausią karjeros kelią: tiek ji, tiek Berta tiki, kad geriausias būdas išsiaiškinti savąjį pašaukimą – ne tik domėtis, bet ir išbandyti skirtingas veiklas praktiškai. Agnės ir Bertos pasakojama istorija persikelia už instituto ar profesinės veiklos ribų – atradusios pomėgių bei charakterio panašumus, jos nutarė mentorystės istorijoje nedėti taško bei palaikyti ryšius ateityje.
Berta, Agne, papasakokite, kaip jūs suprantate mentorystę ir kas svarbiausia tam, kad šis procesas būtų efektyvus: išsikelti aiškius tikslus, turėti ryžto jų laikytis, o galbūt turite savąjį sėkmės receptą?
Berta: Mentorystė man pirmiausiai reiškia dalinimąsi patirtimi. Ne mokymą, o dalinimąsi. Tai yra abipusis procesas, nes kiekviena patirtis yra svarbi. Kaip mentorė daug išmokstu iš savo jaunųjų kolegų. Nors iš esmės visame kame stengiuosi atrasti savo džiazą, vis dėlto konkretumas – tikslai ir rezultatai – bet kuriame gyvenimo procese, mano nuomone, yra svarbu. Kadangi turėjau galimybę dirbti su dviem studentėmis, tai ir mano mentorystė su kiekviena iš jų buvo skirtinga. Sėkmes receptas – atvirumas ir noras dalintis.
Agnė: Mentorystė, mano ir Bertos atveju, neįstrigo rėmuose. Tai nebuvo tik pasidalijimas žiniomis ar patarimai planuojant mano profesinę ateitį. Apie mentorystę prieš registruodamasi į šią programą žinojau labai mažai, nenumaniau, ko tikėtis, kam ruoštis, kas laukia. Tačiau mūsų bendradarbiavimas nuo pat pradžių buvo labai šiltas. Pirmojo pokalbio metu Bertai pasakiau, jog nežinau, kur einu, nežinau, ar tinkamą kelią pasirinkau, nežinau, ar tikrai noriu būti ten, kur visada norėjau būti. Periodiški susitikimai padėjo klaustukus paversti šauktukais – šiandien manau, jog žinau, kur einu, ir tai pasiekiau būtent Bertos dėka.
Kokia veikla užsiėmėte mentorystės programos metu? O galbūt veiklas planuojate ir po programos pabaigos?
Agnė: Mūsų mentorystė peržengė ribas. Vasarą prisijungiau prie „Berta&“ komandos, kurioje atlikau praktiką: taip mano mentorių ratas prasiplėtė. Iš labai arti susipažinau su komunikacija ir jos subtilybėmis, su šioje srityje dirbančiomis asmenybėmis, kurios visada suteikdavo grįžtamąjį ryšį – ką reiktų tobulinti, ką išlaikyti. O darbų buvo įvairiausių! Pradedant pranešimais spaudai, žinučių socialiniams tinklams rašymo, baigiant darbdavių įvaizdžio kūrimu ir rinkos analizėmis. Buvo tikrai įdomu ir naudinga pasimatuoti komunikacijos rūbą. Ir labai smagu, jog mentorystė nenutrūko praktikos metu ir po jos – su Berta laikomės atvirų durų politikos, sutarėme, jog mentorystė bus nenutrūkstamas procesas.
Berta: Agnė man labai primena mane, todėl mūsų bendravimas iš karto tapo labai betarpiškas. Panašūs pomėgiai padarė įtaką ir mentorystės stiliui – dažnai tiesiog abi eidavome pasivaikščioti, kalbėdamos telefonu. Programos metu daugiausiai dėmesio skyrėme galimoms būsimos karjeros kryptims, taip pat studijų programos aptarimui. Dalinausi savo patirtimi būnant pirmo kurso studente, kokia tuo metu ir buvo Agnė. Kai papasakoji, kad „ir man taip buvo“, pasidaro lengviau. Nusprendėme, kad mano mentorystė neturės galiojimo termino, todėl ir toliau mielai ją tęsiame.
Vasarą mentorystės programą pakeitėte savanoriška praktika. Kuo naudinga ši veikla, kaip sugalvojote jos imtis ir kodėl šia galimybe vertėtų pasidomėti ir kitiems studentams?
Berta: Galimybę mano vadovaujamoje „Berta&“ komunikacijos agentūroje atlikti praktiką aptarėme jau pirmojo mūsų susitikimo metu. Agnę domina komunikacija, todėl praktika agentūroje, kai gali išbandyti visas veiklas ir savo kailiu patirti visus niuansus, pasirodė kaip pats tinkamiausias sprendimas. Agnė greitai ir lengvai įsiliejo į mūsų dinamišką kolektyvą, tad dabar mudviejų mentorystės susitikimus tenka derinti su jos praktika. Apskritai, manau, kad studijų metais reikia išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų. Jeigu tik pasitaiko galimybė „pasimatuoti“ kokią profesiją, būtinai reikia ją priimti!
Agnė: Šios veiklos nusprendžiau imtis, nes visada buvau labiau praktikė nei teoretikė. Mėgstu daryti, nebijau klysti ir taip tobulėti bei mokytis. Manau, jog praktika leidžia išsigryninti ir suprasti, kokių gebėjimų iš tiesų reikia nuolat besikeičiančiai rinkai. Taip pat esu įsitikinusi, kad prieš kryptingai siekiant karjeros tikslų, pirmiau norimą sritį reiktų išbandyti praktiškai – galbūt iš pirmo žvilgsnio ji atrodo tinkama, bet yra visai ne apie tave. Todėl tikrai kviečiu dalyvauti mentorystės programoje ir nebijoti peržengti ribų!