Paskutiniuosius bakalauro studijų metus VU TSPMI netrukus pradėsianti Klaudija Lukošiutė mentorystę išbando jau ne pirmąjį kartą – vėl užpildyti programos anketą ją paskatino aiškiau apsibrėžti tikslai ir atsakymų į konkrečius klausimus paieškos. Į jas kartu su Klaudija leidosi ir merginos mentore tapusi prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė. Dalindamasi patirtimi ir patarimais, Rima džiaugiasi galimybe geriau pažinti ir pažvelgti į save iš šalies – Klaudijos užduodami klausimai nemenkai primena ir jos pačios prieš dešimtmetį pasirinktą kelią. Iš pradžių kruopščiai planuotas judviejų susitikimų temas ilgainiui pakeitė nuoširdūs pokalbiai: jaunos moterys teigia, kad pokalbiui prie kavos puodelio laiko atras ir pasibaigus programai.
Rima, Klaudija, papasakokite, kokių tikslų ar lūkesčių vedinos įsitraukėte į programą?
Rima: Šįkart nekėliau jokių tikslų. Akys vis užkliūdavo už mentorystės programos internete, bet pati proaktyviai anketos nepildžiau. Kartą parašė Dovilė Jonavičienė ir paklausė, ar nenorėčiau prisijungti. Iš karto jai pasakiau, kad šiuo metu laiko resursai – itin riboti, todėl nežinau, ar išdrįsčiau įsipareigoti. Na, bet paskutinę naktį, kaip tikra studentė, anketą užpildžiau. Nuotykis prasidėjo!
Klaudija: Mentorystės programoje dalyvavau jau antrą kartą. Turiu pripažinti, kad pirmas kartas buvo kiek prisvilęs – bijojau imtis iniciatyvos, nežinojau, ko tiksliai noriu iš mentorystės, tikėjausi, kad procesas savaime į mano gyvenimą atneš atsakymus, tad santykiai su mentoriumi nutrūko greitai. Šį kartą sau kėliau jau visai kitokius tikslus – norėjau sužinoti, kaip galiu tobulėti savo profesiniame kelyje, buvau pasiruošusi ne tik klausti, bet ir imtis veiksmų, be to, pasižadėjau sau, kad būsiu drąsesnė ir imsiuosi iniciatyvos. Šis kartas buvo kur kas sėkmingesnis: tikiu, kad prie to prisidėjo ir mano pačios pasiruošimas, ir programos organizatorių indėlis, ir, be abejonės, Rima, kurios dėka bendravimas nuo pat pradžių buvo paprastas. Bendraudama su ja galėjau būti atvira, nebijojau užduoti ne tik profesinius, bet ir asmeninius klausimus.
Kaip mentorystė atrodo „iš vidaus“? Kokiomis veiklomis užsiėmėte, o galbūt bendrų užsiėmimų esate suplanavusios ir po programos pabaigos?
Klaudija: Daugiausiai laiko su Rima praleidome tiesiog kalbėdamos. Mentorystės pradžioje planuodavome susitikimų temas, Rima paruošdavo tam tikrų užduočių, padėsiančių atrasti atsakymus į mane kamuojančius klausimus. Vėliau pokalbiai klostėsi natūraliai. Manau, jie nenutrūks ir pasibaigus programai – atradome daug bendrų taškų, kuriuose galime dalintis atradimais, palaikymu ar supratimu, tad tikiu, kad tai tęsime ir ateityje.
Rima: Su Klaudija karantino metu kas savaitę susiskambindavome per vaizdo programą. Ji gaudavo ir namų darbų. Buvo labai gera matyti, kaip palaipsniui ji progresavo, dėliojo savo mintis, ėmėsi veiksmų ir galiausiai – daug pasiekė. Didžiuojuosi ja! Kai pagaliau susitikome gyvai, atrodė, kad tą žmogų pažįstu daug ilgiau nei tris mėnesius. Manau, kad ryšį palaikysime ir toliau. Klaudija tikrai žino, kad bet kada gali į mane kreiptis. O tada eisime gerti kavos ir kalbėtis.
Kokį poveikį jums padarė programa: galbūt išmokote kažką viena iš kitos, susidomėjote nauja veikla, užsiėmimais, sužinojote kažką naujo ar netgi pakeitėte savo rutiną?
Rima: Mentorystės programa man padėjo rasti žmogų, su kuriuo yra be galo įdomu bendrauti. Su Klaudija esame panašios. Klausydamasi jos, turėjau galimybę pažiūrėti į save prieš dešimt metų. Jos ieškojimai skatino mane dalintis savo išmoktomis pamokomis: papasakoti apie įvairius iššūkius, net nesėkmes, kurias teko patirti. Kartu – dar kartą išanalizuoti savo sprendimus ir veiksmus. Esu dėkinga atsitiktinumui, o gal ir atidiems programos kuratoriams, kurie mus suvedė. Manau, kad abi paaugome per šiuos mėnesius. Klaudija matė ir dalį mano darbo, kai net mūsų pokalbių metu tekdavo atsiprašyti ir spręsti iškilusią situaciją. Kita vertus, jei nori judėti į priekį, gyvenime dažnai turi susidėlioti prioritetus.
Klaudija: Programa ir laikas, praleistas su Rima, man padarė didžiulę įtaką. Išdrąsėjau, įgavau pasitikėjimo savimi, atradau atsakymus į klausimus, kurių siekdama ir atėjau į programą (turiu pripažinti – visai ne tokius, kokių tikėjausi). Laikas, praleistas su Rima, bus tikrai vienas įsimintiniausių ir turėjusių daugiausiai įtakos mano augimui per visus ketverius studijų metus VU TSPMI.