Ar Europai reikia savo armijos? R. Vilpišausko komentaras

Dvi didžiosios Senojo žemyno valstybės – Vokietija ir Prancūzija – iškėlė idėją kurti Europos armiją. Ypač energingai ją palaiko pastarosios vadovas Emanuelis Makronas. Galima suprasti jo ir Vokietijos kancleres Angelos Merkei norus: Europos Sąjunga (ES), kaip ekonominis ir politinis šio žemyno susivienijimas, kariniu aspektu yra gana dviprasmiška.

Taip, Europą gina europiečių ir amerikiečių sukurta gynybos sąjunga – NATO. Tačiau šioje organizacijoje pirmuoju smuiku griežia amerikiečiai -ne tik ją daugiausia finansuoja, bet ir užima vadovaujamus postus. Per visą Šaltąjį karą europiečiams taip buvo paranku: jei kas, amerikiečiai mus gina ir padengia didžiausias šios karines organizacijos išlaikymo išlaidas.

Visgi laikai keičiasi ir vis didesnę ekonominę ir politinę reikšmę įgaunančios didžiosios Europos valstybes nori atitinkamo karinio svorio. Tačiau to visiškai nepageidauja mažosios ES ir NATO nares. Gana ryžtingas nepritarimas buvo išreiktas Nyderlandų premjero lūpomis. Nesužaveti ir amerikiečiai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trampas atvirai žeria priekaištus Prancūzijos prezidentui: o kam tada reikia NATO?

Tad Senojo žemyno valstybių vadovai dabar sprendžia naują rimtą dilemą: kaip suderinti vis augančią ES politinę ir ekonominę galią su karine? Juolab kad vakariečių santykiai su Rusija jau pasiekė naujo Šaltojo karo fazę, o kibernetines ir hibridinio karo operacijos tampa vis dažnesnės.

<…>

Ramūnas VILPIŠAUSKAS, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas.

– E. Makrono siūlymo ištakas galima argumentuotai paaiškinti, tačiau paties siūlymo įgyvendinimas- labai sudėtingas ir artimiausiais metais mažai tikėtinas. Tad ši idėja bent kol kas ir liks tik vizija, kurios didžiausias poveikis apsiribos žiniasklaidos dėmėsiu ir analitikų diskusijomis. Šią situaciją lems pirmiausia tai, kad ES šalių pajėgumai ir noras didinti išlaidas ir iš tiesų sujungti nacionalines armijas yra pernelyg menki. Dar menkesni jie taps iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, o be JAV apskritai bet kokia reikšmingesne karine operacija vien ES pajėgomis yra sunkiai įmanoma. Tad dabar ES valstybes daugiau bendradarbiauja kitose gynybos srityse – informacijos mainų, bendradarbiavimo žvalgybos klausimais, karines įrangos įsigijimo ir pan.

Lietuvai svarbiausia, kad ES iniciatyvos stiprintų, o ne silpnintų ar dubliuotų NATO veiklas. Rusijos vadovas labai palaiko idėjas, kurios didintų JAV ir ES šalių nesusipratimus ir galimas įtampas transatlantinėje bendruomenėje.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį skaitykite Savaitės žurnale.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.