Politologas Vytis Jurkonis: Baltarusija tapo A. Lukašenkos asmeninės valdžios įkaite

Aleksandras Lukašenka supranta, kad yra įspaustas į kampą Rusijos ir Baltarusija tapo jo asmeninės valdžios įkaite, taip LRT RADIJUI sako politologas Vytis Jurkonis. Pašnekovo nuomone, Kremliui Baltarusija reikalinga kaip partnerė, kuri galėtų užtarti Rusijos politiką įvairiose tarptautinėse platformose.

„Rusijos interesai, žiūrint iš Kremliaus perspektyvos, ta spekuliacija, neva sąjunginė valstybė reikalinga dėl 2024 m. rinkimų, atrodo labai pritemptas dalykas, nes Rusija yra režimo valstybė ir jiems tokių teisinių špagatų, tos sąjunginės valstybės nelabai reikia, reikia patikimo partnerio. Ir šiai dienai Baltarusija, nepaisant visų A. Lukašenkos kaprizų, yra vienas iš tų retų, beveik vienintelių patikimų Rusijos partnerių, kurie Jungtinėse Tautose rankutes kels taip, kaip reikia, ir panašiai“, – sako V. Jurkonis.

V. Jurkonio teigimu, tam tikras Baltarusijos manevravimas yra matomas – A. Lukašenka supranta, kad įstūmė Baltarusiją į kampą ir jis viliasi išeiti iš šios situacijos, tačiau vargu ar tai įmanoma, turint omenyje karinę, energetinę, kultūrinę ir ekonominę Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos.

„Kyla klausimas, ką šiuo atveju gali padaryti Baltarusijos valdžia ir ar Europos Sąjunga bei Vakarai turi kokią nors rolę. Manau, kad dabar Baltarusijos motyvacija yra savo kainos kėlimas: kuo daugiau jie žvalgosi į Vakarus ir gauna tam tikrų pažadų, tuo didesnė Baltarusijos kaina tampa Rusijos akyse“, – teigia V. Jurkonis.

Seimo nario, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, Baltarusijos prezidentas yra pririštas prie Rusijos ir net norėdama Baltarusija neturi galimybės atsitraukti nuo Vladimiro Putino, diktuojančio sąlygas: „A. Lukašenka norėtų tą grandinę išlaikyti kuo ilgesnę, o V. Putinas stengiasi A. Lukašenką prisirišti kuo arčiau. Baltarusija nori atitrūkti nuo Rusijos įtakos, tačiau tai yra neįmanoma, nes vos tik Rusija pakels dujų, naftos kainas, uždarys visas eksporto schemas – pusė metų ir A. Lukašenkos nebeliks. Šiam žaidimui vadovauja Rusija.“

L. Kasčiūno aiškinimu, Baltarusijos noras bendradarbiauti su Vakarais yra tik imitacija. Pasak jo, kiekvienąkart Baltarusija ir Rusija aptaria tam tikrus klausimus, tarp šių valstybių įvyksta konfliktas, galiausiai pasibaigiantis susitarimu: „A. Lukašenkai konflikto stiprinimas su Maskva, rodant, kad jis nori neva eiti į Vakarus, nėra įmanomas, nes iš tikrųjų jis į Vakarus nueiti negali – tokiu atveju reikėtų vykdyti demokratines reformas. Jis tik šiek tiek pažaidžia, pasididina savo derybinę galią ir iš naujo susitaria.“

Pasak V. Jurkonio, Vakaruose jaučiamas vis didesnis susirūpinimas dėl Baltarusijos. Pašnekovo teigimu, aptariant Baltarusijos suvereniteto klausimą, iškart įvyksta sujudimas, tačiau, anot jo, vertėtų susikoncentruoti į Ukrainą ir kitas teritorijas, kur vyksta esminiai konfliktai.

„Vokietijos diplomatai sako, kad dabar reikia gelbėti A. Lukašenką, Baltarusiją. Situacija traktuojama taip, tarsi Baltarusija yra vienintelė valstybė, kurią reikia gelbėti nuo teritorinių konfliktų Rytų partnerystės regiono kontekste, nes ji vienintelė tokio konflikto neturi. Norisi sakyti – pabuskit, yra karas su Ukraina – gal tęskime darbus ten, kur vyksta esminis mūšis? Jeigu mes susikoncentruojame į Baltarusiją ir tai darome aukodami Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, manau, tai yra klaidinga“, – pabrėžia V. Jurkonis.

Nepriklausomybės akto signataro Mečio Laurinkaus nuomone, Baltarusijos savarankiškumas vis stiprėja, o Rusija privalo su tuo skaitytis. Anot M. Laurinkaus, tai lėmė nauja žmonių karta, lengviau einanti į kalbas su Europa.

„Naujoji Baltarusijos karta labai stipri: jų Užsienio reikalų ministerija labai gerai dirba, bendradarbiauja su baltarusių diaspora Vakaruose. Tai pozityvu. Jie turi teigiamą ir išvystytą savimonę. Tokiu atveju su kita valstybe lengviau kalbėti – tai pagrindas dialogui. Aš žiūriu į šį savimonės augimą labai pozityviai“, – akcentuoja M. Laurinkus.

L. Kasčiūnas sutinka, kad yra tam tikros pozityvios tendencijos, tačiau sakyti, kad Baltarusija jau praėjo įvairius etapus ir susiformavo kaip savarankiška bendruomenė nuo Rusijos, neteisinga: „Paklausus baltarusių, kokia data jiems reikšminga, kaip mums Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, jie įvardija dieną, kai sovietų armija išvadavo Minską nuo fašistinės Vokietijos. Jie neperėjo tų pačių tautinės valstybės formavimosi etapų  kaip Lietuva ar Ukraina, dėl to jie pasiduoda socialinei inžinerijai.“

Pasak V. Jurkonio, apklausos rodo, kad didžioji dalis baltarusių mano, jog Astravo atominė elektrinė pakenks jų šalies aplinkosaugai, tačiau jie nemato esminio aspekto – grėsmės jų suverenitetui, nes tai yra Rusijos projektas.

L. Kasčiūnas pritaria išsakytai nuomonei ir teigia – nors ir Baltarusijos institucijos prižiūri procesus, susijusius su atominės elektrinės statyba, ji statoma neatsižvelgiant į priekaištus dėl technologinių sprendimų: „A. Lukašenka neturi svertų ką nors pakeisti, nes iš esmės šioje vietoje jis labai stipriai integruotas į rusišką erdvę. Kalbėti apie Baltarusijos savarankiškumą netgi juokinga. Ką A. Lukašenkai pavyko padaryti per šiuos metus – tai sutapatinti save su Baltarusijos suvereniteto idėja. Ir tai nėra teisinga.“

V. Jurkonio teigimu, Lietuva bandė bendradarbiauti su Baltarusija, tačiau yra daug priežasčių nepasitikėti Baltarusijos valdžia. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų su jais nebendrauti, nes dalis Baltarusijos visuomenės norėtų kontaktuoti su Europa: „Mes neturime prabangos su jais nebendrauti, nepaisant to, kad yra įvairių sudėtingų klausimų, kaip Astravas, bet  Baltarusijos valdžia nėra tokia monolitinė – mes daug šnekame apie A. Lukašenką, bet yra ir atskiros žinybos, ministerijos, žmonės, kurie labiau norėtų žvelgti į Europos, o ne į Rusijos pusę.“

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.