Tomas Janeliūnas. Manipuliacijos Konstitucija.

Daugelyje pasaulio demokratinių šalių remiamasi atstovaujamosios demokratijos modeliu. Piliečiai renka atstovus į parlamentą ir paveda jiems spręsti valstybės valdymo klausimus. Tačiau kartais reikalinga ir tiesioginė demokratija. Tai visų piliečių sprendimai dėl pačių svarbiausių valstybės klausimų.

Tokių klausimų yra buvę ir Lietuvoje: dėl nepriklausomybės atkūrimo, sovietinės kariuomenės išvedimo, Konstitucijos priėmimo, narystės ES. Tai išties esminiai valstybės raidai sprendimai.

Vyko ir patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Nors ir neprivalomas, jo rezultatas turėjo reikšmingą įtaką tam, kad galiausiai būtų atsisakyta plėtoti naujos atominės elektrinės projektą.

Dabar referendumais siekiama išspręsti du klausimus, kurių reikšmė yra labai skirtinga. Vienas jų – dėl galimybės Lietuvos piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybę – daugiau nei dešimtmetį niekaip neišsprendžiamas kitose politinėse institucijose ir vienintelė galimybė pakeisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį yra surengti referendumą. Deja, būtent šis klausimas pastaruoju metu paskendo rinkimų kampanijos triukšme. Net po Konstitucinio Teismo sprendimo, nurodančio, kad referendumas negali vykti dvi dienas, iki šiol nebuvo matyti jokio politinio susitelkimo ir pastangų, kad šiam referendumui tvarkingai ir užtikrintai organizuoti būtų skiriamas visų politinių jėgų dėmesys. Todėl labai tikėtina, jog galiausiai jame dalyvaus per mažai piliečių, kad būtų priimtas sprendimas dėl dvigubos pilietybės, ir tai nuvils daugybę ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių.

Tačiau antrasis referendumas, kuriuo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių iki 121, kelia daugiau diskusijų. Paradoksalu, kad klausimui, kuris neturi jokios apčiuopiamos reikšmės, skiriama tiek energijos ir dėmesio.

9-asis Konstitucijos straipsnis skelbia: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.“ Ar Seimo narių pokytis nuo 141 iki 121 yra svarbiausias valstybės ir tautos gyvenimo klausimas? Net patys referendumo iniciatoriai turbūt nedrįstų taip teigti.

Pinigų taupymas yra gerokai paprastesnis veiksmas, kurį galima atlikti pačių Seimo narių sprendimu – tiesiog savo išlaidas sumažinti bent 15 proc.

Pagrindiniai valstiečių ir žaliųjų argumentai – reikia sumažinti valdininkų skaičių ir sutaupyti kažkiek pinigų. Argumentai menkaverčiai, nes parlamentarai yra tautos atstovai, renkami tiesiogiai, o ne valdininkai, valstybės tarnautojai ar biurokratai. Pinigų taupymas yra gerokai paprastesnis veiksmas, kurį galima atlikti pačių Seimo narių sprendimu – tiesiog savo išlaidas sumažinti bent 15 proc., ir rezultatas būtų tas pats, nereikėtų dėl tokio paprasto sprendimo organizuoti brangaus referendumo. Ką ir kalbėti apie tai, kad aptariamas galimas 2 mln. eurų sutaupymas per metus prilygsta tik mažiau nei 0,015 proc. viso valstybės biudžeto išlaidų.

Tikrai yra sričių, kur tas taupymas gali būti efektyvesnis. Kalbos, kad reikia sumažinti Seimo narių skaičių, nes sumažėjo gyventojų, taip pat tėra manipuliacija. Nes piliečių, kurie gali dalyvauti rinkimuose ar referendumuose, skaičius pasikeitė labai nedaug. Nors dalis piliečių išvyko iš Lietuvos, jie dėl to neprarado teisės balsuoti.

Referendumo iniciatoriams svarbus ne pats rezultatas, bet procesas. Valdančioji partija nusprendė, kad tai bus neblogas „priedas“ prie prezidento rinkimų ir kad visuomenė tai įvertins palankiai – neva išgirsta apie dažnai kartojamą žmonių nusivylimą Seimo nariais. Nesvarbu, kad logika visiškai klaidinga – mažesnis Seimo narių skaičius niekaip nesusijęs su efektyvesniu parlamento darbu ar galimu didesniu visuomenės pasitikėjimu. Tai selektyvus pasirinkimas, neva kylantis iš partijos rinkimų programos, bet kažkodėl valstiečiai ir žalieji užmiršo kitą savo programos punktą – neleisti ministrams tuo pat metu būti ir Seimo nariais. O juk tai daug labiau susiję su parlamentarų darbo efektyvumu bei aiškiu įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimo principu.

Galiausiai valstiečiai ir žalieji iš esmės pažeidžia jau minėtą Konstitucijos 9-ąjį straipsnį, kuris kalba tik apie svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimui klausimus, kuriuos verta spręsti referendumu. Taip devalvuojama paties referendumo prasmė. Siūlymai keisti Konstituciją tik siekiant momentinio efekto prezidento rinkimuose (t. y. galbūt didesnio rėmėjų skaičiaus juose) rodo visišką nepagarbą ar itin atsainų požiūrį į Konstituciją, kuri iki šiol padėjo palaikyti gana stabilų politinės sistemos funkcionavimą nepaisant net didelės valdžių kaitos. Jei pradėsime piktnaudžiauti Konstitucijos keitimu, kaitalioti ją dėl vienos partijos įgeidžių, galime greitai sugriauti visą Konstitucijos nuoseklumą.

Perspausdinta iš iq.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.