Linas Kojala. Kokios JAV užsienio politikos perspektyvos iki Trumpo kadencijos pabaigos likus 495-ioms dienoms ir darbo netekus jau trečiajam Nacionalinio saugumo patarėjui Johnui Boltonui?

Tikėtina, kad Trumpas norės viešai matomų rezultatų – ir sieks to mažindamas konfrontaciją su kai kuriomis šalimis. Pavyzdžiui, panašu, jog bręsta susitikimas su Irano lyderiu (apie tai JAV lyderis kalba jau seniai, bet kol kas kita pusė atsisako) ir gal net šioks toks sankcijų sušvelninimas; realus reikšmingas JAV karių kontingento sumažinimas Afganistane, o gal net ir plačiai aprėpiantis susitarimas su Talibanu (Boltonas tam nebūtų pritaręs);

Macronas intensyviai skatina atšilimą santykiuose su Rusija, potencialiam situacijos pokyčiui (kol kas) nėra griežto veto ir iš Kijevo. JAV atveju, tai gali reikšti postūmį derybose su Rusija dėl Strateginių ginklų mažinimo sutarties (START), besibaigiančios 2021-aisiais, pratęsimo, ir Kremliaus sugrąžinimo į kai kuriuos diplomatinius formatus (G7->G8?). Įdomu, kaip tai sąlygos JAV politiką Baltarusijos atžvilgiu – tai, kad prieš kelias savaites Minske viešėjęs Boltonas jau atleistas + galimas glaudesnis JAV dialogas su Rusija + Baltarusijos derybos su Rusija dėl integracijos ir (dar svarbiau) žaliavų kainų kitiems metams gali Vašingtono interesą Baltarusijos atžvilgiu kiek atšaldyti;

Kai kas jau dabar griežtą Trumpo laikyseną Kinijos atžvilgiu laiko didžiausiu jo užsienio politikos pasiekimu. Ir tuo stebėtis neverta, mat ši politikos strategija veikiausiai išliks ilgalaike, mat turi (kaip reta) gausų palaikymą Vašingtone. Žinoma, trumpalaikės variacijos įmanomos (kad ir dabar, kuomet atidedami dalies importo muitų kiniškoms prekėms įvedimai ir, atrodo, kuriasi šiek tiek palankesnė terpė Vašingtono-Pekino deryboms), bet pakankamai konfrontacinė kryptis atrodo sunkiai išvengiama.

Perspausdinta iš aidas.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.