Papasakok, ką veikei VU Studentų atstovybėje TSPMI?

Pirmame kurse, kai įstojau į TSPMI, iš karto sakiau, kad į jokias studentų atstovybes neisiu, nes neverta, bet turbūt kuratoriai, su kuriais gerai sutariau, pakvietė į SA pristatymą, jame sudomino kai kurios veiklos sritys. Prisijungiau prie socialinės srities, paskui prisijungiau prie kitų sričių, pakankamai aktyviai veikiau pirmaisiais metais – prisidėjau prie PODI (Politologų dienų) organizavimo. Antraisiais metais tapau socialinio proceso reikalų koordinatoriumi. Metus buvau tose pareigose, kurios tikrai nemažai davė – tiek pažinčių, tiek patirties prasme, leido įgyti reikalingų kompetencijų. Baigęs kadenciją gavau pasiūlymą dirbti centriniame biure, bet dėl kitų veiklų teko jo atsisakyti. O šiuo metu esu studentų atstovas VU TSPMI Taryboje ir valdybos narys VU SA TSPMI. VU SA TSPMI Valdyba – konsultacinis organas, kuriame dalyvauja jau patyrę nariai, padedame pirmininkui tam tikrais klausimais.

Kokią reikšmę matai aktyviame įsitraukime tiek studentų atstovybėje, tiek pačiame institute?

Visų pirma, tai darau dėl tam tikros savęs realizacijos. Tokios veiklos metu kažko mokaisi, įgauni įvairių žinių. Antra, tai yra susiformavusi tam tikra žmonių bendruomenė, kurioje norisi kiek įmanoma aktyviau išlikti. Dauguma žmonių, su kuriais VU SA turiu kažkokių reikalų, taip pat yra ir mano draugai, taigi tie draugų ir pažįstamų ratai automatiškai persidengia. Labai norisi įsitraukti ir dėl paties instituto, kad būčiau arti jo reikalų. Greičiausiai dėl to ir nusprendžiau kandidatuoti ir į VU TSPMI Tarybą. Man atrodo, kad čia studijuojant yra labai svarbu jausti tą instituto ritmą bei suprasti, kokie procesai čia vyksta.

Pereinant prie kitos tavo gyvenimo dalies – politikos: buvai ir esi įsitraukęs į Jaunųjų Konservatorių Lygos (JKL) veiklą. Papasakok, kaip joje atsiradai?

Prie JKL veiklos prisijungiau Vilniuje, prieš beveik 2 metus, kai buvau pirmame kurse. Prisijungti pakvietė organizacijoje jau veikę kursiokai. Natūraliai gavosi, kad nuo mažesnių veiklų perėjau prie didesnių, vėliau kiek svarbesniais darbais pradėjau užsiimti skyriuje, o gegužės mėnesį tapau JKL valdybos nariu. Esu atsakingas už regioninę komunikaciją ir kitus smulkesnius dalykus.

Profesinę praktiką atlikai Seime, o šiuo metu dirbi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) partijoje. Kodėl rinkaisi šias vietas bei ar tavo ateities planuose – politiko karjera?

Praktikos galimybę gavau per vieną iš JKL renginių. Seimo narė Monika Navickienė pasiūlė atlikti praktiką, tuomet jai parašiau laišką ir gavosi taip, kad, nors praktiką turėjau atlikti 4 mėnesius, Seime visgi užsilikau gerokai ilgiau. Pati veikla man labai patiko, o kadangi susiklostė taip, kad praktikos metu dažnai atlikinėdavau darbus, susijusius su partine ir politine linija, be to, galbūt buvo pastebėti vieni ar kiti mano gebėjimai, neseniai gavau pasiūlymą prisidėti prie TS-LKD 2020 m. Seimo rinkimų programos rengimo grupės. Šiuo metu šioje grupėje dirbu patarėju. Šis darbas yra labai dinamiškas, vyksta daug susitikimų su ekspertais, taip pat labai patinka, kad gilinu žinias įvairiose srityse: nuo sveikatos apsaugos iki susisiekimo, nuo kultūros iki žemės ūkio. Tai tikrai labai platus temų spektras ir manau, kad toks darbas labai gerai atliepia ir tai, ką mes mokomės čia, institute: egzistuoja tarpdiscipliniškumas, siekis mokėti atlikti įvairias užduotis – tiek organizuoti susitikimus, tiek rašyti tekstus bei analizuoti informaciją. Aišku, būtina ir suprasti politinį kontekstą: ką galima rašyti, ko negalima rašyti ir taip toliau. Atsakant į klausimą, ar turiu politiko karjeros siekį… Nemėgstu taip teigti, nes šiuo metu tikrai negaliu pasakyti, ką noriu veikti gyvenime. Kur nuneš, ten nuneš. Reikia naudotis kiekviena pasitaikiusia galimybe ir, man atrodo, šiuo metu esu turbūt geriausioje vietoje, kokioje galėjau būti susiklosčius aplinkybėms. Tikiuosi, kad darbai ir toliau sėkmingai eisis.

Ar stodamas į TSPMI turėjai kokį nors savo ateities veiklos vaizdinį? Ar stojai su tikslu tapti vienos ar kitos profesijos atstovu?

Čia kontekstas yra toks, kad iš pradžių labai norėjau studijuoti žurnalistiką. Buvo taip, kad žinojau, kas yra TSPMI, bet man, kaip moksleiviui iš labai mažo miestelio, institutas atrodė kaip nepasiekiama svajonė. Mokykloje buvau išgirdęs nuomonių, jog neįstosiu, net nesvajočiau apie tai. Vis dėlto, 10-11 klasėje mokslai pradėjo dar geriau sektis, pagerėjo pažymiai. Be to, prisimenu, buvo rinkimų laikotarpis, 2015 m. vyko savivaldos rinkimai, 2016 m. – Seimo rinkimai, TSPMI buvo labai aktyvus viešojoje erdvėje, tai labai įkvėpė. Kadangi buvo susiformavusi tokia nuostata – ir iki šiol esu įsitikinęs,- kad TSPMI yra prestižinė institucija Lietuvoje, tai labai paskatino čia stoti, todėl dabar aš čia. Konkretumo galvojant, ką veiksiu ateityje, pabaigęs TSPMI, nebuvo. Tiesiog buvo noras gauti gerą išsilavinimą ir, manau, Lietuvoje čia yra geriausia, ką galima gauti.

Pakalbėkime apie tavo laisvalaikį ir pomėgius. Anksčiau dalyvavai vieno tinklinio klubo veikloje – kokia tai buvo patirtis?

Buvau Raseinių tinklinio klubo atstovas spaudai, rašydavau tekstus, pranešimus į portalus, keliaudavau kartu su komanda, aprašinėdavau varžybas ir jų rezultatus, imdavau interviu iš žaidėjų, darydavome gyvas transliacijas, žodžiu, buvo labai smagus laikotarpis. Komandai pradėjus žaisti Baltijos tinklinio lygoje, pasidarė sunku keliauti kartu su komanda, buvau moksleivis, po to išvykau studijuoti į Vilnių. Tai buvo gera patirtis, tam tikras šansas jaunam žmogui save realizuoti mažame mieste.

Papasakok apie savo pasiekimus laidoje „Kas ir kodėl?” Kaip suprantu, mėgsti dalyvauti protmūšiuose? Iš kur atsirado toks pomėgis?

Su protmūšiais susidūriau jau kokioje 9 klasėje. Raseiniuose buvo toks protmūšis, dar ir dabar, man atrodo, tebevykstantis – „Europrotai“. Su gimnazijos komanda nuvažiavome į jį, komandą sudarė keli mokiniai ir keli mokytojai, laimėjome sezoną. Nuo to laiko labai susidomėjau protmūšiais. Atsimenu, važiuodavome apie 70 km iš Viduklės į Tauragę žaisti gimnazijų lygos protmūšio – užsidegimas buvo nemažas. Atvažiavus į Vilnių ir pamačius, kokia didelė čia protmūšių rinka, pasidarė labai smagu, iš karto pradėjau žaisti keliuose protmūšiuose. Dabar su draugais iš instituto dažniausiai žaidžiame 2, kartais 3 ir net 4 protmūšius į savaitę. O dėl laidos „Kas ir Kodėl?“ – dalis mano draugų registravosi žaidimui, anksčiau bandė laimę, jiems pakankamai gerai sekėsi, bet ne taip gerai, kad nueitų iki tolimiausio etapo ir laimėtų piniginius prizus. Taip ir aš nusprendžiau užsiregistruoti. Prisimenu, kad kai nuvažiavau, aišku, buvo didelis jaudulys, bet vėliau įsivažiavau, įveikiau vieną varžovą, antrą, trečią, ketvirtą… praėjau kelis etapus ir gavosi taip, kad nugalėjęs kokius 6 ar 7 žaidėjus nukeliavau iki didžiojo finalo, pralaimėjau pusfinalyje ir tenkinausi 1000 eurų prizu pasidalinęs 3-4 vietas. Nors ir buvo labai smagu, aš manau, kad norint protmūšiuose pasiekti gerų rezultatų, būtinas pastovumas, žaidimas kiekvieną savaitę. Pats stengiuosi tai daryti, o šis laimėjimas buvo tokia vyšnia ant torto, kuri tiesiog labai maloni.

Ar turi receptą protmūšių sėkmei? Ar pats papildomai ruošiesi prieš juos?

Tokių atvejų, kad skaityčiau konkrečiai ruošdamasis protmūšiui, tikrai nėra buvę. Kiek pamenu save nuo vaikystės, kai tik pirmoje klasėje išmokau skaityti, iš karto labai daug skaitydavau, pas mus namuose buvo daug knygų, gimtadieniams gaudavau enciklopedijų. Visada turėjau stimulą įgyti daugiau žinių: kažką sužinoti, kažką pasiskaityti. Kai atradau „Vikipediją“, nejučiomis atsiverdavo kokie 16 naujų langų ir visus juos tekdavo perskaityti. Namų aplinka taip pat skatino domėtis – turėjome tradiciją 18:45 val. visi kartu žiūrėti žinias. Iki šiol natūraliai tęsiasi domėjimasis įvairiais dalykais. Ir universitete nėra taip, kad perskaitau tik privalomus tekstus. O naujienas seku neišvengiamai – tai mano darbo dalis.

Galiausiai, su draugais Facebook‘e įkūrėte projektą „Dūzė Pua“ – kodėl, kada ir kaip įkūrėte šį projektą? Neseniai organizavote ir protmūšius – papasakok apie juos.

Istorija yra tokia, kad iš pradžių nebuvau tarp įkūrėjų, bet projektą įkūrė trys mano draugai – Lukas Gylys, Tadas Paškevičius ir Justinas Kulys. Du iš jų yra mano kursiokai. Visada buvau prie šios kompanijos, kartu vaikštome žaisti protmūšius, bet kažkuriuo laikotarpiu buvau atitrūkęs dėl kitų veiklų. Po mėnesio ar dviejų jie pakvietė prisijungti dėl mano aktyvaus komentavimo. Dūzė Pua – tai yra Eurovizijos tinklaraštis, kuris stengiasi naujienas pateikti ne kaip nors standartiškai, o su humoro doze, kažkiek kitaip, kartais netgi iššaukiančiai, su sarkazmu ir „mediniais“ pokštais. Kaip mes sakome – kaip krepšinyje yra naujienų portalas „Basket News“ ir Facebook‘e – „Užkalti Halės langai“ arba anksčiau egzistavęs „Trys su nesportine“, taip yra Eurovizijos oficialūs portalai ir Facebook‘e yra „Dūzė Pua“. Dabar turime virš 2 tūkst. sekėjų. Publika iš pradžių labai greitai augo, visuomet fiksuojame labai didelius augimo tempus Eurovizijos laikotarpiu. „Dūzė Pua“ matome tai kaip tam tikrą pasilinksminimą mums, kur galime realizuoti savo kūrybinį potencialą rašydami ir komentuodami, ir tuo pačiu kaip šviečiamąją veiklą, nes Eurovizijos konkursas Lietuvoje yra labai populiarus, jį žiūri daug žmonių, bet gilesnio domėjimosi nėra pernelyg daug, tai atliekame ir šviečiamąją misiją.

Su protmūšiais buvo taip, kad Tadas pasiūlė organizuoti Eurovizijos protmūšį, nes kažkada Vilniuje toks jau buvo, jis sulaukė nemažai dalyvių. Kadangi visi žaidžiame įvairiuose protmūšiuose, radome, kas padės mums juos suorganizuoti, sulaukėme rėmėjų ir pirmaisiais metais darėm dviejuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Antraisiais metais darėme trijuose miestuose, keturiose vietose – dvi Vilniuje (tarp kita ko, vienas vyko ir TSPMI), Kaune ir Šiauliuose. Nusprendėme, kad būtų gražu surinktus už dalyvavimą pinigus paaukoti Maltos Ordinui. Iš surinktų pinigų nupirkome dalyviams prizus ir visa kita paaukojome.

Bendrai Eurovizija yra labai didelis mano pomėgis. Pamenu, mano tėvai visada ją žiūrėdavo ir aš nuo mažumės pykdavau, kai jie man neleisdavo žiūrėti Eurovizijos vėlai vakare. Po kelių metų apsisuko taip, kad jau aš vienas likdavau žiūrėti. Visas dainas žinodavau mintinai, sekdavau, kas atstovauja kiekvieną šalį. Kai atradau Youtube, buvo kokie 2007 ar 2008 metai, ten viską sekdavau, tame tarpe ir įvairių šalių Eurovizijos fanų reitingavimą dar prieš prasidedant konkursams.

Ar galima ir toliau tikėtis protmūšių, galbūt ir TSPMI?

Tikriausiai. Man atrodo, kad tai pasiteisinęs konceptas, todėl galimai ir toliau plėsime jį. Visi keturi esame iš skirtingų miestų, tai galbūt protmūšius surengsime Raseiniuose, Kėdainiuose, Molėtuose ar Klaipėdoje.