Linas Kojala. Baltarusija, kuri viruso nebijo

Virusai ir pandemijos nepaiso politinių riboženklių ir valstybių sienų. Tačiau žvelgiant į Baltarusiją gali atrodyti ir kitaip.

Europos valstybės per pastarąsias kelias savaites užsivėrė nuo pasaulio; ištuštėjo mokyklų suolai, centrinės miestų gatvės, nevyksta renginiai. Atidėti visi didieji sporto turnyrai, pradedant Europos futbolo čempionatu ir baigiant olimpinėmis žaidynėmis.

Lietuva taip pat jau pradeda priprasti prie karantino, kuris buvo pratęstas iki balandžio vidurio – nemaža tikimybė, jog ne paskutinį kartą. Šalies valdžia remiasi visuotiniu mokslininkų konsensusu, jog susibūrimų užkardymas yra bene vienintelis būdas bent jau pristabdyti viruso plitimą. O tuo pačiu – išgelbėti sveikatos apsaugos sistemą nuo griūties.

Visgi mūsų kaimynai Baltarusijoje pulsuoja olimpine ramybe. Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus ne tik veikia švietimo įstaigos, bet ir prasidėjo nacionalinis futbolo čempionatas. Kadangi praktiškai visame pasaulyje stadionai uždaryti, Baltarusijos lyga, įprastomis sąlygomis tikrai nesanti tarp pačių patraukliausių, staiga sulaukė plataus tarptautinio susidomėjimo.

Nors net ir oficialiai pripažįstama, kad Baltarusijoje yra apie šimtas užsikrėtusiųjų, prezidentas Aliaksandras Lukašenka nemato pagrindo nerimauti. Priešingai: jis kalba apie tai, kad dirbdami laukuose žmonės jaučiasi ramūs; priskiria mistines gydomąsias galias traktoriams; ragina keliauti į sauną, kuri esą užgniaužia virusą. Savaitgalį, stovėdamas ant pačiūžų, A. Lukašenka svarstė, jog geriau mirti stovint, nei suklupus ant kelių.

Tiesa, tokia retorika gali būti kiek apgaulinga. Nors prezidentas veikiausiai ir toliau tikins, kad herojiškai nepasiduos esą viso labo globaliai psichozei, faktiškai daroma daugybė tyrimų viruso atvejams nustatyti.

Be to, imamasi ir kitų atsargumo priemonių; pavyzdžiui, tikrinama žiūrovų, atvykstančių į futbolo čempionato mačus, temperatūra, o patys stadionai dezinfekuojami bent du kartus. Galiausiai nemažai įmonių jau leidžia darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, o metro, anot sostinės gyventojų, šiuo metu ženkliai tuštesnis nei įprastai.

Tad vieša retorika, išskirianti Baltarusiją iš pasaulio valstybių, ne visai atitinka praktiką. Opozicijos teigimu, slepiamas ne tik užsikrėtusių ir potencialių aukų skaičius, bet ir kiek realiai valstybė skiria pinigų su virusu kovoti. Ilgainiui, jų manymu, yla išlįs iš maišo, tačiau klausimas kada ir kokiomis aplinkybėmis.

65-erių A. Lukašenka, puikiai suprasdamas Baltarusijos ekonomikos trapumą, kol kas bando balansuoti tarp dviejų ugnių. Juo labiau, kad rugpjūčio 30 dieną numatyti šalies prezidento rinkimai.

Įdomu, kad jie vyks per prezidento gimtadienį. Dovanos jis tikrai sulauks – niekam nekyla nė mažiausių abejonių, kas rinkimus laimės, tačiau net ir autoritariniai lyderiai nori, kad vaizdai iš rinkimų apylinkių būtų bent šiek tiek įtikinantys. Pandemija ir iš to kylantis ekonominės suirutės potencialas, be abejo, tam nepasitarnautų.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.