Dėl COVID-19 pandemijos auga lyderių reitingai – ar jie bus įvertinti pagal darbus? Tomo Janeliūno ir Dovilės Jakniūnaitės komentaras

Kai kovo 11-ąją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją, valstybių lyderių reitingai ėmė augti. Jie dažniau matomi žiniasklaidoje, rečiau sulaukia kritikos, o jų vertinimas mažai priklauso nuo realių veiksmų ir retorikos, teigia LRT.lt kalbinti politologai.

Daugumos Vakarų valstybių lyderių reitingai šių metų pradžioje ėmė augti kartu su įvedamomis koronaviruso prevencijos priemonėmis. Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, tai galima paaiškinti žmonių psichologine reakcija, lyderių ir atramos ieškojimu ir vadinamuoju „susitelkimo aplink vėliavą“ efektu.

„Natūralu, kad pirmiausiai žvilgsnis krypsta į valstybės vadovus, politikus, kurie dėl savo pozicijų turi prisiimti tą lyderių funkciją. Kurie dažniau kalba, rodosi, praneša sprendimus, kaip yra reaguojama į krizę. Ir jiems nelabai šiuo metu yra kažkokios konkurencijos“, – sako politologas.

Tai apsunkina veikimo galimybes politinei opozicijai, ji ir mažiau matoma. „Opozicija yra nustumiama į šalį natūraliai, nes nedalyvauja daugelyje procesų. Jai iš tikrųjų netgi būtų politiškai rizikinga kelti labai didelę sumaištį, nesvarbu ar tai meinstryminė opozicja, ar populistinė. Tai vis tiek rizikinga, jai geriau jau po to reikšti nepasitenkinimą“, – sako VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Tačiau krizei įsibėgėjus, kritikos banga mažėja. Tai susiję su politikos moksluose žinomu „susitelkimo aplink vėliavą“ efektu, kai lyderių populiarumas trumpam šokteli didelės krizės akivaizdoje – prasidėjus karui, įvykus teroristiniams išpuoliams, ligų protrūkiams ir panašiai.

„Visuomenė savo valstybių vadovus, kuriuos anksčiau gal ir kritikuodavo, dabar mato kaip krizės situacijos – kai kas net vadina karo situacijos – lyderiais, kuriais reikia sekti, nepaisant to, ar tu juos mėgsti, ar nelabai“, – teigia T. Janeliūnas.

Veiksmai mažai ką lemia

Nors kai kurių valstybių lyderiai, pavyzdžiui Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, buvo kritikuojami dėl netinkamų veiksmų, jų reitingai taip pat išaugo. Skirtingų agentūrų duomenimis, B. Johnsono veiksmams pritaria nuo 52 iki 61 proc. apklaustų britų. JAV prezidentą teigiamai vertina beveik pusė – 49 proc. amerikiečių, rodo „Gallup“ apklausos.

Augo ir skirtingai COVID-19 pandemiją išgyvenančių Vokietijos, Prancūzijos, Italijos lyderių reitingai. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veiksmams pritaria apie 79 proc. vokiečių, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris kalba apie „karą su nematomu priešu“, palaiko 43 proc. visuomenės, o ankstesnės politinės patirties neturinį Italijos premjerą Giuseppe Conte – 71 proc. italų.

Šiose valstybėse padėtis ir prevencinės priemonės skiriasi. Anot D. Jakniūnaitės, tai rodo, kad lyderių veiksmai ar retorika neturi lemiamos reikšmės.

„Aišku, jei pasimatys labai didelės klaidos, absurdiškos nesąmonės, tai pamatysime ir (reitingų – LRT.lt) kritimą kokioje nors šaly. Bet svarbu, kad visi supranta, kad nepaisant to, kaip tvarkosi, niekas negalėjo pasiruošti šiai krizei. (…) Dabar yra labai daug atlaidumo iš bendros žmonių grupės ir netgi iš ekspertų“, – sako politologė.

T. Janeliūnas pažymi, kad renkami demokratinių valstybių vadovai dažniausiai turi sprendimų priėmimo ir lyderystės patirties: „Tokios krizinės situacijos jiems tarsi yra geriausia galimybė tą savo lyderystę dar labiau pabrėžti. Kita vertus, aišku, kai kurie lyderiai gali atsiskleisti kaip negebantys tinkamai vadovauti krizėse.“

Viskas subliukš?

Ar lyderių reitingai ims smukti, kai bus išspręsta COVID-19 pandemijos krizė, atsakyti sudėtinga. Kai JAV buvo įvykdyti rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai, tuometinio šalies prezidento George`o W. Busho reitingas išaugo beveik 40 proc. ir siekė rekordinius 90 procentų.Praėjus kiek daugiau nei metams, jis siekė 68 proc., tačiau vėliau pamažu mažėjo.

Anot D. Jakniūnaitės, aukštesni reitingai galėtų padėti politikams iškovoti pergalę rinkimuose, jei jie vyktų netrukus po krizės pabaigos, bet net ir praėjus pusmečiui, reitingų ūgtelėjimas galėtų nebeturėti reikšmės.

„Nežinome, kiek reitingai gali išsilaikyti, kai problema baigiasi. Kai išsprendžiama ir atsisukama, pradedama matyti kritiškai arba ne. Tada įdomu, kaip ir kiek lyderių reitingai gali išsilaikyti po to“, – svarsto D. Jakniūnaitė.

T. Janeliūnas pateikia buvusio Sakarvelo prezidento Michailo Saakašvilio pavyzdį. Jį 2008 m. Sakartvelo–Rusijos karo metu palaikė didžioji visuomenės dalis, tačiau po karo prezidento veiksmai buvo sukritikuoti ir jis turėjo palikti šalį.

„Visuomenė neužmiršta ir tų klaidų, kurios padaromos krizės akivaizdoje, nors tuo metu ji galbūt neskuba bausti savo lyderių, nes tiesiog yra kritinė situacija“, – sako politologas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.