Jurgita, papasakokite apie savo kelią į VU TSPMI. Kaip ir kokį institutą matote jūs?

Mano paauglystės metai buvo pažymėti labai ryškiais politiniais įvykiais: Lietuva tapo nepriklausoma, steigėsi institucijos, vyko reformos. Mes visi gyvenome politinių procesų sūkuryje. Norėjosi ne vien stebėti, bet ir suprasti, kas ir kaip vyksta. Į Lietuvą plūstelėjo daug užsieniečių: nuo turistų iki verslininkų, mokytojų, įvairiausių konsultantų. Jau tada labai gerai mokėjau anglų kalbą, tad man patikdavo jiems vertėjauti. Jaučiausi tiltu, perduodančiu žinią. Kurį laiką svarsčiau apie vertėjos profesiją, tačiau vėliau nugalėjo politikos mokslai, nes nusprendžiau, jog pabaigusi šias studijas galėčiau dirbti ne tik perduodama žinią, bet ir darydama įtaką jos turiniui. Tai atrodė labai patrauklu.

Į VU TSPMI įstojau 1995 metais. Institutas buvo įkurtas vos prieš kelis metus, jame mokėsi apie šimtą studentų. Mūsų kursas buvo didžiausias – priimta net 40 studentų! Jau tuomet kalbėta: kam tiek reikia? ką jie visi veiks? Labai džiaugiuosi, kad ne tik mūsų kursas, bet ir vėlesnių laidų studentai darbus rado, o TSPMI yra rimta akademinė institucija, į kurią grįžti man yra garbė.

Pasidalinkite savo studijų patirtimi: kokias šiuo laikotarpiu įgytas žinias ar veiklas dabar vertinate labiausiai?

Buvome trečioji TSPMI laida. Viskas buvo nauja, galima sakyti, jog mokėmės kartu su dėstytojais. Buvome tikra bendruomenė, jautėmės dėstytojų gerbiami, buvome partneriais šiame visiems naujame projekte. TSPMI įdiegė naujovę Lietuvoje – paskaitų buvo nedaug, daugiau dirbome savarankiškai, rašėme. Baigusi TSPMI, tęsiau studijas Oksfordo universitete, kur šie  įgūdžiai labai padėjo, nes ten paskaitų buvo dar mažiau, o ir jų tikslas buvo ne pateikti atsakymus, o iškelti problemą, į kurią atsakymų turėdavome ieškoti mes patys, versdami kalnus knygų bibliotekoje. Kas savaitę rašydavome darbus ir kas savaitę juos gindavome susitikimuose su dėstytojais. Labai džiaugiausi ir didžiavausi, jog po studijų TSPMI man toks darbo metodas jau buvo įprastas.

Nuo balandžio vidurio vadovausite VU TSPMI Adaptyviosios lyderystės centrui. Kaip adaptyvioji lyderystė reiškiasi šiandienos įvykių kontekste?

Šių dienų kontekste adaptyvioji lyderystė yra ypatingai aktuali. Mūsų laukia dideli išbandymai, nes visų gyvenimai buvo išjudinti iš pamatų. Kurią sritį bepaimtume, visur susidursime su pokyčiais. Dabar bus kaip niekada svarbu atskirti, kas reikšminga, o ko galima atsisakyti, lyderiai turės žongliruoti visais sugebėjimais, improvizuoti ir eksperimentuoti kreipiant pokyčius taip, kad šie visgi būtų produktyvūs. Vienas pagrindinių lyderių laukiančių iššūkių – poreikis mobilizuoti žmones veikti šiomis naujomis aplinkybėmis ir ieškoti kelių į klestėjimą.

Vos už poros mėnesių studijas baigs dar viena absolventų karta. Ko palinkėtumėte ar kokiu patarimu galėtumėte pasidalinti su studentais?

Nepasiduokite drovumui! Pradėsite dirbti, būsite naujokai, galbūt bus nejauku, gal norėsis pradžioje apsiprasti, tik paklausyti, gal bus nedrąsu prabilti. Nepasiduokite tam. Jei tik jausite, jog turite ką pasakyti – prabilkite, net jeigu jūsų idėja prieštaraus nusistovėjusiai nuomonei ar autoritetams. Reikšmingi darbai gimsta iš drąsių idėjų. Žinoma, mintis dėstykite mandagiai, sklandžiai ir svarbiausia – argumentuotai. Taip, kaip, tikiu, išmokote studijų TSPMI metu. Sėkmės!