Annamaria, pirmiausiai papasakok apie savo vardo kilmę – jis, atrodo, itališkas? Galbūt turi šaknų Italijoje?

Visiškai teisingai. Esu italų kilmės, taip pat turiu dvigubą Italijos ir Lietuvos pilietybę. Mano tėtis kilęs iš Italijos, Emilia Romagna regiono, Ravenna miesto (to paties, kuris V a. buvo tapęs Vakarų Romos imperijos sostine, dabar garsėjantis kaip pasaulio mozaikų sostine, ir kuriame palaidotas italų rašytojas Dante Alighieri), mama lietuvė, vilnietė. Kartu su sese gimėme Vilniuje, tačiau po kelių savaičių su šeima išvykome gyventi į Italiją. Ten lankiau darželį ir praleidau pirmuosius septynis gyvenimo metus, vėliau grįžome į Lietuvą, kur baigiau mokyklą ir įstojau į universitetą. Nors šiuo metu daugiausiai laiko praleidžiu Lietuvoje, bet stengiuosi kaip galima dažniau aplankyti Italiją, taip pat buvau pasinaudojusi mainų programa ir išvykau pusei metų studijuoti į Bolonijos universitetą. Dažnai sulaukiu klausimo, su kuria šalimi sieju savo tautinį tapatumą ar kurios šalies pilietybę rinkčiausi, jei neturėčiau galimybės turėti dvigubos pilietybės. Visada tvirtai atsakau, kad nėra ,,arba, arba“ – tiek Lietuva, tiek Italija yra mano gimtosios šalys, jose užaugau, kiekvienoje turiu mylimus ir mylinčius gimines, draugus. Manau turiu didelę privilegiją neturėdama rinktis vienos iš šių šalių pilietybių.

Kaip nusprendei studijuoti VU TSPMI? Ar apie politikos mokslus galvojai dar prieš pabaigdama mokyklą, o gal tai buvo greitai priimtas sprendimas?

Turiu prisipažinti, kad tvirtą sprendimą studijuoti TSPMI priėmiau paskutiniaisiais mėnesiais. Iki pat brandos egzaminų rinkausi tarp politikos mokslų ir mikrobiologijos studijų. Nors tai yra dvi visiškai skirtingos disciplinos, bet abiejuose srityse įsivaizdavau save. Vaikystėje buvau linkusi į humanitarinius ir socialinius mokslus, mokykloje mėgau istoriją, skaičiau tiek grožinę literatūrą, tiek istorines knygas. Užaugau su močiutės pasakojimais apie sovietinės okupacijos laikus, Sąjūdžio įkūrimą, Baltijos kelią ir Sausio 13-osios įvykius. Taip pat, šeimoje prie pietų stalo dažnai būdavo diskutuojama apie politiką. Kadangi mano senelis (mamos tėtis) yra ukrainietis, po 2014 m. įvykių dar labiau sustiprėjo diskusijos politine tematika. Būdama moksleivė, stengiausi suprasti šių įvykių kontekstą, vykstančius procesus. Tačiau tuo pat metu mokiausi gimnazijoje, kurioje buvo stiprūs vis labiau populiarėjantys gamtos mokslai, daugelis mano draugų savo ateitį siejo su tiksliaisiais ar gyvybės mokslais. Veikiama šių aplinkybių pradėjau labiau domėtis biologija bei svarstyti mikrobiologijos ir biotechnologijos studijas. Atėjus stojimų į universitetą metui, teko priimti sprendimą. Atsimenu, tuomet susidėliojau prioritetus ir, nusprendusi likti sąžininga pačiai sau, pasirinkau labiau dominusią sritį – politikos mokslus. Niekad po to nesigailėjau šiuo pasirinkimu, jau po pirmos savaitės pamilau Institutą –  sužavėjo akademinė kultūra, dėstytojų profesionalumas, o supusi bendruomenė visad skatino augti ir nuolatos gilinti žinias.

Kokia sritis tave sudomino labiausiai studijuojant bakalauro programoje? Kokia tema rašei bakalauro darbą? Koks jausmas jį pridavus?

Išsirinkti labiausiai sudominusią sritį būtų sunku, nes TSPMI pasižymi tarpdiscipliniškumu ir  kiekvienas Institute studijuojamas dalykas buvo įdomus naujais atradimais bei leido gilintis į skirtingus reiškinius. Vis dėlto, didžiausią įtaką tikriausiai turėjo saugumo studijos antrame kurse. Prisimenu, ruošdamasi egzaminui pradėjau labiau domėtis tarptautiniais santykiais, laisvu metu skaičiau daug papildomų straipsnių. Tai lėmė, kad pasirinkau globalios politikos modulį. Vėliau pasirenkamieji dalykai leido gilintis į skirtingų regionų specifiką, labai susidomėjau MENA regionu, jame vykstančiais politiniais procesais bei konfliktais. Renkantis bakalauro baigiamojo darbo temą nebuvo lengva, buvau įsitikinusi, kad rinksiuosi temą, susijusią su tarptautiniais santykiais, galbūt Iranu. Tačiau studijuodama Bolonijos universitete rašiau rašto darbą iš istorinės politikos krypties, nacionalinio mito kūrimo tema. Ši tema mane netikėtai įtraukė ir grįžusi į Lietuvą nusprendžiau ją tęsti ir plėtoti. Gilindamasi į atminties politiką, taip pat supratau, kad istorija yra svarbus dėmuo formuojant ir siekiant suprasti valstybių užsienio politiką. Žinoma, vėliau tyrimas kiek kito. Kai pagaliau įteikiau baigiamąjį bakalauro darbą, apėmė  dvejopi jausmai. Iš vienos pusės džiaugiausi, kad įveikiau šį svarbų studijų etapą, iš kitos pusės aplankė rašymo proceso ilgesys. Pastaruosius du mėnesius gyvenau bakalauro darbu – kėliausi ir užmigdavau su juo mintyse, ir staiga visa to nebeliko.

Jeigu teisingai žinau, prisidėjai prie iniciatyvos prieš Astravo AE. Kaip nusprendei prisidėti ir ką tau reiškia šis klausimas?

Taip, kartu su Žygimantu Pavilioniu, Petru Auštrevičiumi, V.Landsbergiu ir kitais Lietuvos politiniais, visuomenės veikėjais bei nevyriausybinėmis, jaunimo organizacijomis dalyvavau Sąjūdžio prieš Astravo AE įkūrime. Nenorėčiau pasikartoti minėdama šios 50 km nuo Vilniaus statomos AE keliamų grėsmių Lietuvai, tačiau laikausi pozicijos, kad tai yra Lietuvos saugumo klausimas ir mūsų visų nacionalinis interesas, kurį privalome ginti. Daugelis yra linkęs gręžtis į praeitį ir ieškoti padarytų klaidų, tačiau, mano manymu, mažiau turėtumėme ieškoti kaltų ir susitelkti ties dabarties tikslais bei veiksmais. Prisidėti prie Anti-astravinio sąjūdžio paskatino supratimas, kad pirmiausia turime susitelkti ir susivienyti šalies viduje ir tik tuomet siekti kaimyninių šalių ir Vakarų solidarizacijos šiuo klausimu. Taip pat tikiu sąjūdžio idėja bei tikslu. Esame drąsių piliečių bei kovotojų tauta, kuri priešinosi net sunkiausiomis istorinėmis aplinkybėmis, turėtumėme šią kovotojų dvasią palaikyti ir ginant poziciją dėl Astravo AE.

Kaip pasirinkai praktiką atlikti Tarptautinėje migracijos organizacijoje (TMO)? Ko ten išmokai ir ar ketini savo ateitį sieti su panašia tematika?

Atsimenu, renkantis praktiką, buvau pasidariusi sąrašą vietų, kurios atitiko mano interesų ir domėjimosi lauką. TMO Lietuvos skyrius pateko, nes tai yra viena iš Jungtinių Tautų agentūrų, norėjau geriau pažinti vidinę organizacijos struktūrą, pamatyti kaip konkretūs sprendimai yra įgyvendinami praktiniame lygmenyje. Taip pat, Bolonijos universitete turėjau kursą apie migraciją, kaip Italijos pilietei man buvo įdomu įsigilinti į pabėgėlių temą. Žinoma, iš dalies buvau naivi, maniau, kad TMO gelbėsime pasaulį, tačiau vėliau teko nusivilti. Visgi, praktika man davė labai daug, leido ne tik geriau suprasti, kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos gali veikti ir turėti įtakos vidiniams šalių politikos procesams, tačiau sužinojau labai daug apie pagrindines migracijos tendencijas Europoje bei Lietuvoje, įžvelgiau sritis, kurios Lietuvoje turėtų būti labiau prioretizuojamos, pagilinau teisės žinias, nes daug dirbau su tarptautinės viešosios teisės medžiaga bei dokumentais. Nors praktika TMO Lietuvos skyriuje man patiko, nesu tikra, ar norėčiau sieti savo ateitį migracijos tema.

Kokie tavo planai po bakalauro studijų?

Planuoju stoti į magistro studijas, tik pirmiausia turiu atsakyti sau į svarbų klausimą – kurioje srityje noriu specializuotis. Šiuo metu svarstau tarp TSPMI magistro programos ir saugumo studijų viename iš užsienio universitetų.  Vis dėlto, nusprendžiau padaryti metų pertrauką ir geriau apgalvoti savo sprendimą. Taip pat, esu prisijungusi prie Seimo nario, ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio komandos (už tai norėčiau padėkoti TSPMI Alumni draugijos vykdomai mentorystės programai, kurios dėka antrame kurse Žygimantas tapo mano mentoriumi). Daug dirbame ties užsienio politika, susitinkame su užsienio politikos veikėjais, ambasadoriais, rengiame diskusijas, konferencijas, planuojame įkurti Lietuvos-Jungtinės Karalystės Forumą, siekdami glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo tarp šių valstybių. Labai džiaugiuosi šiuo darbu, nes turiu galimybę ne tik pritaikyti Institute įgytas žinias, bet geriau pažinti ir suprasti praktinę politiką.

Kokį patarimą duotum besiruošiantiems rinktis studijas?

Galbūt nuskambėsiu banaliai, bet patarčiau rinktis tą studijų kryptį, kuri labiausiai domina. Daugelis moksleivių veikiami skirtingų motyvų pasirenka studijas, kuriomis jie nėra suinteresuoti, todėl dažnais atvejais prarandamas studijų grožis ir motyvacija mokytis.