Konstantinas Andrijauskas: kad susidorotume su Kinijos grėsme, pirmiausiai turime suprasti šalį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas teigia, kad būtina suvokti, jog Kinija yra akivaizdžiausia pasaulyje gimstanti supervalstybė, pasak jo, turinti globalių ambicijų net ir tokioje mažoje, tolimoje valstybėje kaip Lietuva.

Politologas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pagrindinis pranašumas šioje situacijoje yra tai, kad lietuvių ekonominiai ryšiai su Kinija vis dar stipriai atsilieka. Nepaisant to, K. Andrijauskas akcentuoja, kad Kinijos susidomėjimas aukštųjų technologijų sektoriumi yra akivaizdus.

„Pirmoji rekomendacija yra suvokti tai, kad Kinija yra čia ir ji liks. Kinija yra akivaizdžiausia pasaulyje gimstanti supervalstybė, tai jau yra šalis, kuri įsivaizduoja ir mano, kad gali mesti pirštinę Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ir kadangi jos ambicijos yra globalios, tai automatiškai reiškia, kad Kiniją domina viso pasaulio taškai, kartu ir tokia, atrodytų, toli esanti ir palyginti nedidelė valstybė kaip ir Lietuva“, – Seimo opozicijos suorganizuotoje diskusijoje „Kokia Lietuvos strategija Azijoje?“ sakė politologas.

K. Andrijausko nuomone, šiame kontekste Lietuva galėtų išnaudoti savo pranašumą, kuris, anot jo, prieš keletą metų galėjo būti vertinamas ir kaip trūkumas. Politologas atkreipia dėmesį, kad lietuviai ekonominiuose santykiuose su Kinija yra vėluojantys veikėjai, todėl, pasak jo, lietuviai gali leisti didesnę manevro laisvę santykyje su Kinija.

„Mes esame vėluojantys veikėjai santykiuose su Kinija. Kitaip tariant, mūsų ekonominiai santykiai, ryšiai su Kinija labai stipriai atsilieka netgi nuo mūsų kai kurių netolimų kaimynų. Ir tai automatiškai reiškia, kad mes dabartinėmis sąlygomis galime leisti sau žymiai didesnę manevro laisvę negu daugelis mums draugiškų sąjunginių valstybių, kurios yra net didesnės ir galingesnės“, – teigė jis.

Politologas pažymėjo, kad šioje situacijoje labai svarbu mokytis iš sąjunginių valstybių patirties.

„Kadangi mes esame vėluojantys veikėjai, tai automatiškai tą klausimą, kaip sąveikauti su Kinija, jį mes galime atsakyti žiūrėdami į kitų šalių patirtį. Čia yra svarbi mūsų partnerių patirtis ne tik Šiaurės Atlanto aljanse, bet apskritai globaliu lygmeniu, ir čia mes apskritai grįžtame prie Azijos plačiąja prasme tematikos, aš teigčiau, kad mums labai svarbu sąveikauti su tokiomis draugiškomis valstybėmis kaip Australija, Japonija, Indijos Respublika, Taivanu“, – sakė politologas.

Visgi K. Andrijauskas akcentuoja, kad vėluojančio veikėjo pranašumas galioja ne visais atvejais – Kinijos susidomėjimas aukštųjų technologijų sektoriumi yra akivaizdus.

„Vėluojančio veikėjo pranašumas negalioja vienu ir labai svarbiu atveju – tai yra aukštosios technologijos. Mes žinome, kad Kinijos susidomėjimas Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriumi yra labai akivaizdus. (…) Mes turime suprasti ir deramai įvertinti tą faktą, kad Kinija bando plėtoti naratyvus, diskursus ir taisykles, kurios leistų jai kontroliuoti šį kertinį sektorių“, – teigė K. Andrijauskas.

Politologas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu suvokiant Kinijos grėsmę neprarasti blaivaus proto.

„Nereikia prarasti ir blaivaus proto. Debatai dėl Kinijos vis labiau aktyvėja Lietuvoje, tai labai svarbu ir labai sveikintina, manau, tikrai nereikia pradėti raganų medžioklės. Daugelis žmonių, kurie vienaip ar kitaip dirba su Kinija, jie dirba savo darbą ir šiame kontekste svarbu yra plėtoti diskusiją, kalbėtis tarpusavyje apie tai, kas Kinijoje yra ir ko mums iš jos tikėtis“, – savo įžvalgomis dalinosi politologas.

K. Andrijausko įsitikinimu, lietuviai privalo mokytis ne tik iš valstybių sąjungininkų, tačiau ir pačių kinų. Pasak politologo, Lietuva negali dorotis su Kinijos grėsme, nesuprasdama Kinijos.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.

„Mes negalime suprasti Kinijos, mes negalime dorotis su jos grėsme, su jos atėjimu pasaulyje be suvokimo, kas yra Kinija. Todėl mes turime pirmiausiai padėti mūsų diplomatams, Užsienio reikalų ministerijai, mes turime padėti mokslininkams, turime padėti žmonėms, kurie dirba Kinijos tematika, mes turime nagrinėti šios šalies kultūrą, taip pat mokytis jos kalbos, nes kitaip mes taip pat prarasime ir konkurencinius pranašumus“, – tikino jis.