Projekto aprašymas
Šio projekto novatoriškumas kyla iš jame taikomo tarpdiscipliniškumo, derinančio konceptualinės istorijos, filosofijos ir politikos analizės prieigas, ir keliamų tyrimo tikslų. Egzistuojantys pažangos idėjos tyrimai gali būti dalinami į dvi esmines skirtis: mokslinės pažangos sampratos tyrimus, kurie analizuoja idėjos konceptualinę reikšmę ir jos kaitą, ir politikos analizės tyrimus, kurie analizuoja mokslo ir inovacijų politiką. Pirmieji jų aiškiai priskirtini konkrečiam mokslo ir tyrimų laukui ir analizuoja pokyčius tame lauke vadovaudamiesi istorine idėjos ir jos kaitos analize, pažangos sampratą aiškiai susiedami su mokslo pažangos samprata. Tokioje analizėje vadovaujamasi epistemine prieiga, kai pažanga moksle suprantama kaip mokslinio žinojimo pagausėjimas (Alexander Bird). Tokia mokslinės pažangos koncepcija neretai pasitelkia utilitaristinę perspektyvą, mokslo pažangą siejančią su civilizacine pažanga ir gerovės gausinimu. Mokslo ir inovacijų politikos tyrimai priskirtini politinių sprendimų įgalinančių, ribojančių ir reguliuojančių pažangą ir jos vykdymą moksle ir inovacijų politikoje. Šių politikos analizės tyrimų pagrindinis aspektas yra ne pati pažangos samprata, bet politikos formavimas ir įgyvendinimas dažnai laikantis minėtos mokslinės ir civilizacijos pažangos sąsajos.
Šiame tyrime siekiama jungti abi prieigas analizuojant tiek pažangos idėjos sampratų spektrą, tiek konkrečios sampratos raišką Lietuvoje ir jos perkėlimą į strateginius dokumentus ir politinę darbotvarkę. Siekiant detaliau išryškinti Lietuvos strateginiuose dokumentuose glūdintį pažangos modelį, šis tyrimas taip pat gilinsis į vertybines minėtų dokumentų prielaidas ir kategorijas, kuriomis įvardijamas siektinas visuomenės gerovės, klestėjimo ir vystymosi idealas. Filosofinė šių sąvokų ir principų analizė leis pamatyti, kokios yra pažangos suvokimo ašys, kokias ribas išankstinės nuostatos ir įsitikinimai brėžia strateginiam planavimui, ir kaip moralinės normos kreipia Lietuvos ateities scenarijus. Toks tyrimas suteiks fundamentalią perspektyvą, atskleisiančią struktūrinius Lietuvoje taikomo pažangos modelio aspektus.
Projekto tikslas – išanalizuoti pažangos idėjos sampratą Lietuvoje, pasitelkiant tarpdisciplininę prieigą, apjungiančią filosofijos, politinių idėjų istorijos ir politikos analizės sritis. Projektu siekiama suprasti pažangos idėjos konceptualinį reikšmių lauką ir šių reikšmių taikymą Lietuvoje, konstruojant pažangios Lietuvos ateities viziją ir siekinius. Pažangos sampratos Lietuvoje analizės tikslas yra ištirti, kokiomis pažangos teorijomis ir aiškinimais vadovaujamasi, koks pažangos modelis, apimantis tiek vertybinius įsitikinimus ir prielaidas, tiek jų perkėlimą į strateginius dokumentus, kuriamas ir internalizuojamas Lietuvoje. Pažangos sampratos analizė leistų nustatyti Lietuvoje dominuojančios pažangos koncepcijos privalumus ir ribotumus, kuriamas reikšmių struktūras ir tirti šių reikšmių perkėlimą į strateginio lygmens politinius sprendimus ir politinę darbotvarkę.