Raimundas Lopata. Valstybės vadovas perduoda savo įgaliojimus Stončaičiui

Liberalų sąjūdžio ir konservatorių partijų primininkai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Astravo AE.

Astravą netrukus bus mėginama užkurti, neužsitikrinus avarinio ir galios rezervo, ką pripažįsta pati Baltarusija. Tai gali baigtis visišku elektros išsijungimu ir net rimta avarija atominėje. Pasekmės bus ne tik Lietuvoje. Siūloma nedelsiant kreiptis į ES ir į už branduolinę saugą atsakingas Europos branduolinės energetikos institucijas dėl nesaugios Astravo AE Baltarusijoje paleidimo problemų. Kitaip tariant, kreipimosi autoriai mandagiai skatina Respublikos Prezidentą ryžtingesniems tarptautiniams veiksmams – kelti ne triukšmą, o aliarmą dėl gresiančio pavojaus ES valstybėms.

Akivaizdžios nacionalinio saugumo problemos kontekste mūsų Prezidentas persiunčia kreipimąsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui!!! Vyriausybės kancleris yra maloniai prašomas „išnagrinėti kreipimesi pateiktus klausimus ir apie priimtus ar siūlomus sprendimus informuoti pareiškėjus bei Prezidento kanceliariją“. Lyg kreiptasi būtų dėl eilinio gatvės remonto Vilniaus rajone.

Nepraėjo nei metai, ir deklaruojamas šūkis apie atviras prezidentūros duris transformavosi į apgultus Pilėnus. Vietoj atrodytų logiško pasirinkimo – pakviesti pas save dviejų partijų lyderius pasitarti dėl jų išdėstytų problemų – renkamasi biurokratinį susirašinėjimo kelią.

Prezidentas bijo susitikti atviram pokalbiui su kitaip manančiais? Jam neleidžia jo biurokratinių patarėjų apsuptis? Ar Prezidentas yra laisvas savo pasirinkime?

Iškalbingas pats faktas, kad Prezidentas gyvybiškai Lietuvai svarbų klausimą biurokratiškai peradresuoja Vyriausybės kancleriui. Klausimas: ar Prezidentas adekvačiai suvokia savo atsakomybę prieš valstybę? Ar tai nėra akivaizdi savo, kaip Prezidento, pareigų nevykdymo išraiška?

Atrodo, kad Prezidentas „Litgrid“ energetikų bei savo patarėjų Jaroslavo Neverovičiaus ir Astos Skaisgirytės gali būti įklampinti į latvių energetikų, kurie jau atrodo kaip rusų energetikai, interesų gynimo istoriją. Matosi, kad jam kalbama apie Baltijos energetikų vienybę kaip svarbiausią vertybę. Bet nutylima, kad vietoje latvių energetikų ten jau sėdi Rusija. Prezidentas, pasak A. Skaisgirytės, jau nebereikalauja, kad Lietuva išlaikytų 2018 m. metodikos pozicijas, kad Astravo AE komercinė elektra nepatektų į Baltijos rinką. Prašoma tik, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius suderintų savo poziciją su Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

A. Skaisgirytė nebemini fakto, kad Lenkijai bus nepriimtina Astravo AE elektra, ir Rusijos sertifikatai čia nepadės. Ar mūsų Prezidentas ir toliau mano, kad jo patarėjai kalba tai, ką jis mano? Jei taip, tai yra labai blogai.

Girdime tik Astravo interesų retransliaciją. Matome užsidariusį nuo kitų nuomonių Prezidentą.

Klausimas – kam rašyti Gitanui Nausėdai, jei galima iškart A. Stončaičiui? Taip greičiau, kam iš viso minėti Prezidento vardą?

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.