Linas Kojala. Kodėl JAV prezidentu tampa mažiau balsų surinkęs kandidatas

Linas Kojala. Kodėl JAV prezidentu tampa mažiau balsų surinkęs kandidatas

Ar gali demokratinėje šalyje daugiau balsų surinkęs kandidatas pralaimėti rinkimus? Jungtinės Valstijos ne kartą įrodė, kad taip.

Šiais metais vyks Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai. Visas pasaulis lauks, ar Donaldas Trumpas bus išrinktas antrai ketverių metų kadencijai, ar užleis vietą Demokratų partijos atstovui Joe Bidenui. Kai kas turbūt prisimins, jog prieš ketverius metus Trumpas gavo trimis milijonais balsų mažiau, nei tuometinė oponentė. Nepaisant to, Baltųjų rūmų šeimininku tapo būtent verslo magnatas. Kyla natūralus klausimas – kodėl?

Priežastys – istorinės. Dažnai pamirštame, jog Jungtinės Valstijos yra federalinė valstybė, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų. Kiekviena iš jų turi savitą geografiją, ekonominio išsivystymo lygį, kultūrinius bruožus. Todėl atskiroms valstijoms palikta didelė terpė priimti sprendimus, susijusius su vietos švietimo sistema, teisėsauga, mokesčiais. Kitaip tariant, daugelis kasdienių klausimų sprendžiami ne federaliniu, o valstijų lygmeniu.

Ši nuostata galioja ir rinkimams. Todėl reikšmingiausia ne bendra balsų suma, o tai, kaip balsuojama kiekvienoje valstijoje. Atiduodami balsus valstijos gyventojai faktiškai išrenka ne patį prezidentą, bet savo valstijos rinkikus. Rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos gyventojų populiacijos, o iš viso valstybės mastu jų yra 538. Galiausiai visi rinkikai suvažiuoja į Vašingtoną ir nutaria, kas užims prezidento postą.

Svarbiausia, kad tą pačią valstiją atstovaujantys rinkikai balsuoja vieningai (išskyrus dvi mažai ką keičiančias išimtis). Todėl teoriškai kandidatas gali triuškinančiu skirtumu nugalėti didelėje valstijoje, bet nedidele persvara pralaimėjęs keliolika mažesnių valstijų rinkikų turės mažiau. Būtent taip ir nutiko D. Trumpo ir H. Clinton atveju, o taip pat dar keturis kartus anksčiau.

Tuo metu, kai žinios sklido daug lėčiau, rinkikai turėjo atlikti savotišką „išminčių“ funkciją ir nuspręsti, kas geriausia valstybei. Šiandien toks argumentas nebeaktualus, tad rinkikai, anot Aukščiausiojo Teismo sprendimo, neturi teisės balsuoti kitaip, nei dauguma jų valstijos gyventojų.

Atrodytų, nelogiška. Juk demokratijoje kiekvieno balso svoris turėtų būti identiškas, tačiau Jungtinėse Valstijose taip faktiškai nėra. Be to, kyla klausimas, ar nėra pažeidžiamas daugumos principas. Visgi ši sistema turi savo logiką.

Visų pirma, Jungtinių Valstijų rinkimų sistemos kūrėjai XVIII a. buvo įsitikinę, jog gyventojai neturi galimybių būti gerai informuoti apie politiką. Tuo metu, kai žinios sklido daug lėčiau, rinkikai turėjo atlikti savotišką „išminčių“ funkciją ir nuspręsti, kas geriausia valstybei. Šiandien toks argumentas nebeaktualus, tad rinkikai, anot Aukščiausiojo Teismo sprendimo, neturi teisės balsuoti kitaip, nei dauguma jų valstijos gyventojų.

Kitas svarbus aspektas yra jau minėtos valstijų teisės. Visi puikiai supranta, kad pakeitus sistemą mažesnių valstijų svoris gerokai sumažės. Pavyzdžiui, rinkimų metu kampanija aktyviai vyksta ir mažytėje Ajovos valstijoje, nors joje gyvena vos kiek daugiau žmonių, nei Lietuvoje. Jei balsai būtų skaičiuojami bendrai, kandidatai į Ajovą veikiausiai niekada neužsuktų ir daugiausiai laiko leistų milžiniškuose Niujorke ar Los Andžele.

Tad tikėtis, kad rinkimų sistema Jungtinėse Valstijose keisis, sunku. Tam reikėtų keisti Konstituciją, ne tik suburiant didelę daugumą Kongrese, bet ir sulaukiant trijų ketvirtadalių valstijų pritarimo. Pastarosios tikrai nebus linkusios apriboti savo įtaką. Net ir su trūkumais, ši sistema yra tikrai įdomi; todėl politologai ir plačioji visuomenė artėjant lemiamiems balsavimams ne tik lauks rezultatų, tačiau ir narstys rinkimų sistemos subtilybes.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.