Valerija, kodėl pasirinkai bakalauro studijas institute? Kaip vertini pirmuosius studijų metus?

Kelias iki apsisprendimo buvo ilgas ir įdomus. Iki 12 klasės neturėjau tikslo studijuoti politikos mokslus ar apskritai kažką panašaus, iki gimnazijos išvis buvau labiau tiksliukė ir nelabai domėjausi socialiniais mokslais. Nuo vaikystės lankiau įvairias teatro studijas, dailės užsiėmimus, baletą, gatvės šokius, plaukimą ir galvojau savo ateitį sieti su teatru. Šešiolikos metų pradėjau lankyti mentorystės programą „Kitas variantas”, tuo metu svarsčiau apie studijas, susijusias su renginių organizavimu. Nuo septyniolikos metų, draugės pakviesta, prisijungiau prie Lietuvos liberalaus jaunimo. Prisijungiau per renginį, kurio metu vyko parlamentarų darbo simuliacija Seime.

Mane tai sudomino, pradėjau plačiau domėtis politika. Tačiau svarsčiau apie komunikacijos arba marketingo studijas, kadangi prisijungus prie liberalaus jaunimo dirbau su socialiniais tinklais. Dar savanoriavau nevyriausybinėje organizacijoje „AIESEC”, kurioje dirbau su startuoliais, tuo metu buvau pagalvojusi ir apie studijas, susijusias su verslu. Žodžiu, pasirinkimų ir abejonių buvo tikrai daug, iki paskutinės dienos nė nenumaniau, kur stosiu. Politikos studijas institute parekomendavo ta pati draugė, kuri pakvietė prisijungti prie liberalaus jaunimo, tad galima sakyti, kad čia esu jos dėka. Kaip man atrodo po pirmų metų, su studijų pasirinkimu tikrai neprašoviau. Visi būreliai, kuriuos lankiau, suformavo mane kaip asmenybę, suteikė tvirtą įvairiapusišką žinių pagrindą, kas leido sklandžiai mokytis ir institute.

Pirmuosius metus vertinu dvejopai. Puikiai vertinu pirmąjį pusmetį, kai vyko gyvi užsiėmimai. Patekau į grupę kur nieko nepažinojau, tad šiek tiek nerimavau, bet tapau grupės seniūne ir dėl to labai suartėjau su savo grupe, kitomis grupėmis, su dėstytojais bei administracija. Buvau ir tebesu sužavėta TSPMI bendruomenės bei atmosferos, ypač santykio su dėstytojais. Turėjau panašų artimą ryšį su savo gimnazijos bendruomene, tad smagu buvo ir institute įsilietį į malonią aplinką. Deja, dėl karantino antrasis pusmetis man pasirodė sunkesnis, be galo trūko realaus bendravimo, kontakto, susitikimų. Tačiau net ir pandemijos akivaizdoje, TSPMI bendruomenė palaikė šiltus ryšius, ką aš labai vertinu. Todėl pirmuosius metus, nežiūrint į karantiną, vertinu labai teigiamai ir jei dabar tektų iš naujo rinktis studijas, savo pasirinkimo nekeisčiau.

Dalyvavai VU TSPMI alumnų draugijos mentorystės programoje, kurioje tavo mentorė buvo buvusi D. Grybauskaitės patarėja ir dabartinė komercijos atašė Vokietijoje Šarūnė Šablevičienė. Kaip vertini šią patirtį, ko pavyko išmokti? Ar rekomenduotum mentorystės programą kitiems VU TSPMI studentams?

Mentorystės patirtį jau turėjau „Kitame variante”, tačiau tokio tipo mentorystės programa buvo nauja pradžia tiek man, tiek Š. Šablevičienei. Dėl pandemijos bei Š. Šablevičienės dabartinės darbo vietos, susitikimus turėjome nuotoliniu būdu. Mano mentorė papasakojo man labai daug naudingų dalykų apie diplomatiją bei su ja susijusią veiklą studijų metu bei po jų. Ji pasidalino savo be galo įdomia karjeros istorija ir patirtimi, papasakojo, kokių savybių reikia šiai profesijai ir apskritai politikai. Susitikimų metu analizavau save ir sulaukiau patarimų, kaip galėčiau patobulėti. Manau, jog šių susitikimų metu užsimezgė šiltas ir jaukus ryšys.

Pirmą kartą taip artimai bendravau su tokias svarbias pareigas užimančiu žmogumi, tačiau Š. Šablevičienė bendravo atvirai ir nuoširdžiai, dėl ko aš labai džiaugiuosi. Iš šios mentorystės programos išsinešiau tik teigiamas emocijas, nemažai patarimų, aiškesnę karjeros kryptį bei ateities tikslus, todėl tikrai visiems rekomenduoju bent kartą išbandyti TSPMI mentorystės programą.

Esi šių metų VU TSPMI kuratorių komandoje. Papasakok apie savo kuratorės patirtį, kaip sekasi ruoštis naujų studentų priėmimui?

Tapau kuratore, nes man labai gerą įspūdį paliko mano grupės kuratorės, tad ir aš nusprendžiau prisidėti prie pagalbos pirmakursiams. Kadangi pirmame kurse dalyvavau studentų atstovybės veikloje, jau turiu šiokį tokį socialinių bei akademinių žinių bagažą, tad būti kuratore yra kiek lengviau. Dalyvavau kuratorių mokymuose, susipažinau su kitais Vilniaus Universiteto kuratoriais, sustiprinau ryšius su kolegomis iš TSPMI. Apskritai, kuratorystę vertinu kaip kelionę, šiuo metu vyksta pasiruošimas kelionei – kaupiamas žinių bagažas, planuojama veikla bei kryptis. Na, o po to laukia smagi kelionė, kurios metu tikiuosi pasidalinti savo patirtimi su pirmakursiais ir padėti jiems sklandžiai integruotis į TSPMI bendruomenę.

Aktyviai veiki ne tik institute, bet ir už jo ribų – esi nevyriausybinių organizacijų narė, vaidini, šoki. Papasakok daugiau apie savo dabartines veiklas. Kaip pavyksta viską suspėti? Kuri iš visų veiklų tau artimiausia, kodėl?

Šiuo metu, vasarą, atlieku praktiką Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat trečius metus esu Lietuvos liberalaus jaunimo narė. Savivaldybėje padedu nagrinėti Astravo, naktinės ekonomikos bei kitus Vilniui rūpimus klausimus. Esu vilnietė, dėl to labai noriu prisidėti prie savo gimtojo miesto tobulinimo. Man tai nauja patirtis, pirmas sąlytis su realia politika, o ne nevyriausybinių organizacijų simuliacijomis. Institute gavau nemažai teorinių žinių, dėl to dabar jas stengiuosi pritaikyti praktikoje. Man labai patiko filosofo E. Burke’o mintis, jog politika be praktikos neįsivaizduojama, tad dabar teorines žinias papildau praktiniais įgūdžiais.

Liberaliame jaunime, Vilniaus skyriuje, esu valdybos narė, atsakinga už komunikaciją, dirbu su nuotraukų redagavimu bei socialiniais tinklais. Kol kas apsiriboju šiomis visuomeninėmis veiklomis bei sporto sale, nors turėjau momentų, kai tekdavo derintį mokslus, teatrą, šokius arba sportą bei nevyriausybines organizacijas. Tas laikotarpis buvo be galo įdomus, tačiau ir kiek varginantis, bet kaip bebūtų paradoksalu, kuo daugiau veiklų turi, tuo daugiau spėji. Kaip jau minėjau prieš tai, visi būreliai suteikė man visapusiškų žinių, kurias taikau studijose bei gyvenime. Artimiausia iš veiklų man buvo teatras, ypač spektakliai bei pasirodymai prieš publiką. Man patinka užmegzti ryšį su žiūrovu, papasakoti jam istoriją, perteikti emocijas, pasidalinti kažkuo savu.

Tiesa, dalyvaujant „Kito varianto” programoje, teko vesti paskaitas apie šią programą mokyklose. Tuo metu supratau, kad užlipus ant scenos man patinka ne tik vaidinti, bet ir dalintis savo patirtimi. Dar svarstau apie savanorystės užsienyje galimybę pasibaigus pandemijai, taip pat ir apie savanorystę Lietuvoje. Norėčiau prisidėti prie problemų sprendimo tiek savo tėvynėje, tiek ir labiau probleminėse šalyse.

Ar jau mąstei ką norėtum veikti po studijų VU TSPMI?

Na, pirmiausia po bakalauro studijų mano planuose kol kas yra magistrantūros studijos. Tiesa, dar nesu tikra, kokioje srityje. Pokalbiai su Š. Šablevičiene paskatino svarstyti apie tarptautinius santykius, šiuo metu man tai atrodo patraukliausias variantas. Bet dar prieš stodama į universitetą, pasakiau sau, jog pirmas dalykas, kurį padarysiu po bakalauro studijų baigimo, bus skrydis į Pietų Ameriką. Be galo mėgstu keliauti ir darau tai nuo mažens, didžiąją dalį Europos apkeliavau su savo mama, nemažai šalių aplankiau ir mokyklos organizuojamų kelionių metu. Iš viso šiuo metu esu aplankiusi dvidešimt septynias šalis, manau, tai irgi prisidėjo prie mano pasaulėžiūros ir paskatino studijuoti TSPMI, domėtis tarptautiniais santykiais.

Kodėl Pietų Amerika? Man tai atrodo be galo egzotiškas žemynas, nagrinėjau jį savo rašto darbe pirmojo semestro metu, susidomėjau šio krašto kultūra, žmonėmis, jų problemomis. Galbūt pavyktų suderinti savanorystę su šia planuojama kelione. Šiuo metu pasinaudojau galimybe kreiptis į Vilniaus Universiteto karjeros centrą dėl konslutacijos, susijusios su karjeros planavimu. Tad tikiuosi, ateityje dar labiau išsigryninsiu savo tikslus ir kryptingai judėsiu jų link.