Baltarusija – ne Ukraina: kuo skiriasi dabartiniai protestai nuo Maidano? Dovilės Jakniūnaitės komentaras

Profesorė Dovilė Jakniūnaitė įžvelgia daug skirtumų tarp dabartinių protestų Baltarusijoje ir 2014-ųjų Maidano revoliucijos Ukrainoje: skiriasi priežastys, dėl kurių kilo masinės demonstracijos, jų eiga, lyderystė. Todėl reikėtų tikėtis ir kitokio Rusijos atsako.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė 15min teigė, kad skiriasi masinių protestų tikslai.

„Maidanas Ukrainoje pirmiausia buvo apie geopolitinį pasirinkimą, o ne prezidento ir režimo pasikeitimą, nors paskui į tai transformavosi.

Baltarusijoje protestai yra nukreipti prieš konkretų žmogų, jie – apie režimo pasikeitimą. Be to, Baltarusijoje dabar nekalbama apie užsienio politikos variantus, šalies raidos scenarijus ir t.t. Čia matome aiškų negatyvų tikslą“, – teigė D.Jakniūnaitė.

15min primena, kad 2013 protestai Ukrainoje kilo tuometiniam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui nepasirašius suplanuotos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties. Protestai buvo malšinami jėga, jų metu žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Galiausiai V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją, netrukus Rusija okupavo Krymo pusiasalį, pradėjo karą Rytų Ukrainoje.

Baltarusijoje masiniai protestai kilo rugpjūčio 9 dieną, kai valdžia prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbė ilgametį šalies vadovą, kartais vadinamą paskutiniu Europos diktatoriumi, Aliaksandrą Lukašenką.

Iš pradžių protestai buvo brutaliai malšinami, oficialiais duomenimis, per pirmas dienas suimta apie 6,7 tūkst. žmonių. Paleisti į laisvę sulaikytieji ir medikai pasakoja apie kankinimus izoliatoriuose, pasak apžvalgininkų, žinios apie smurtą paskatino dar daugiau žmonių išeiti į gatves.

Nėra aiškios lyderystės

Pasak D.Jakniūnaitės, protestai Baltarusijoje bei Ukrainos Maidano revoliucija turi ir daugiau skirtumų.

„Ukrainoje jau gyvavo ir praktiškai klestėjo įvairios pilietinės visuomenės organizacijos, įvairios nevyriausybinės organizacijos, įskaitant žmogaus teisių, vyko demokratizacijos, kovos su korupcija mokymai. Ukrainoje jau buvo įvairaus gebėjimo organizuotis, kuris gerai išryškėjo Maidano metu.

Tuo tarpu Baltarusijoje pilietinė visuomenė yra efemeriška, nors ir turi daug stiprių žmogaus teisių aktyvistų bei gynėjų“, – tikino profesorė.

D.Jakniūnaitė atkreipė dėmesį, kad Ukraina, priešingai nei Baltarusija, tuomet buvo demokratija, nors ir oligarchinė, „su didžiuliais trūkumais“.

VU TSPMI profesorės teigimu, skiriasi ir protestų eiga.

„Ukrainoje pagrindinis veiksmas vyko sostinės centre, Nepriklausomybės aikštėje. Visi joje būriavosi, žinojo, kur eiti, tai vyko kasdien. Baltarusijoje protestai yra labai aiškiai išskaidyti, decentralizuoti, jie vyksta ne tik Minske, bet ir didesniuose bei mažesniuose miestuose“, – 15min sakė ji.

Anot D.Jakniūnaitės, protestai skiriasi ir tuo, kad Baltarusijoje nėra aiškių lyderių.

„Ukrainoje ir ligi tol buvo visokių lyderių, kurie bandė ir pasinaudoti Maidanu, ir atsirado jo metu. Tačiau kova vyko ir ligi tol, buvo, kas ją veda.

Baltarusijoje turime kelis veidus – Cichanouskają, dabar vis dažniau matoma Maryja Kalesnikava. Tačiau nėra aiškios lyderystės“, – tikino profesorė.

Rinkimų nugalėtoja pasiskelbusi opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja netrukus pabėgo į Lietuvą. Čia ji paskelbė esanti pasirengusi šiuo laikotarpiu būti nacionaline lydere rengiant sąžiningus rinkimus. S.Cichanouskaja taip pat paskelbė, kad įsteigiama Koordinacinė taryba, skirta valdžios perdavimui. Jos veiklą Baltarusijoje koordinuoja šiuo metu įkalinto pretendento į kandidatus Viktoro Babarykos štabo vadovė, S.Cichanouskajos bendražygė Maryja Kalesnikava.

Pasak D.Jakniūnaitės, dėl skirtingų protestų tikslų skiriasi ir Rusijos atsakas į juos – Baltarusijoje protestai visai nėra antirusiški.

„Kalbant apie Rusijos kišimąsi (Baltarusijoje), jai nėra ko skubėti. Jei vyks naujas, demokratinis procesas, ji galės visokiais kitokiais būdais kištis, galvoti, ką galima daryti, su kuo derėtis. Yra labai daug galimybių“, – teigė profesorė.

Nepriklausomas baltarusių apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas rašo, kad viena iš priežasčių, kodėl Rusija nevykdys karinės intervencijos Baltarusijoje, yra ta, kad opozicija šioje šalyje nekalba apie stojimą į ES.

„Protestuotojai neturi antirusiškų ar provakarietiškų šūkių. Visiškai nėra tokios darbotvarkės. Kremlius nėra aklas, jis tai mato. Rusija priėmė panašių revoliucijų Kirgizijoje ir Armėnijoje rezultatus“, – feisbuke rašo A.Šraibmanas.

Pasak profesorės, vertinant Rusijos kišimosi aspektą, Baltarusijos protestus būtų galima lyginti su 2018 metų revoliucija Armėnijoje, kai buvo nuverstas prezidentas Seržas Sargsianas. Jį pakeitę šalies valdantieji taip pat yra draugiški Rusijai.

Tiesa, D.Jakniūnaitė pastebi, kad visgi revoliucija Armėnijoje turėjo ryškesnį lyderį – vėliau premjeru tapusį Nikolą Pašinianą, valdžios perdavimas buvo taikesnis.

„Tiesa, Rusijai kyla kitas pavojus – užkrečiamasis protestų efektas. Tačiau šis elementas gali kelti grėsmę vidinei, o ne užsienio politikos strategijai“, – pridūrė profesorė.

D.Jakniūnaitės teigimu, pagrindinis protestų Baltarusijoje ir Maidano panašumas – žmonių nepasitenkinimas esama situacija ir didžiulis mobilizacinis efektas. Pasak profesorės, protestuotose dalyvauja nebenorinti kentėti visuomenė, kuri mato, kad gali kažką pakeisti.

Palyginimų su Maidanu vengia ir S.Cichanouskaja.

„Kas kalba apie „Maidaną“? Tik televizija. Niekas nenori jokio „Maidano“. Tai jis (A.Lukašenka, – red.) gąsdina močiutes, senelius, žmones, kurie žiūri TV, kad mes esame „maidanutai“. Niekas iš mūsų nėra pasakę žodžio „Maidanas“, – dar prieš rinkimus „Belsat“ sakė ji.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako