Raimundas Lopata. Už kiek Lietuvoje teisingumas?

Visi prieš įstatymą yra lygūs. Negali būti selektyvaus teisingumo. Nuo čia ir prasideda teisinė valstybė. Bet Lietuvos politiniame gyvenime ne viskas taip paprasta.

Pradėjome skaičiuoti kovos su koronavirusu kainą. Ir finansinę, ir politinę. Europoje tai jau pradėta daryti gerokai anksčiau. Matomi ir rezultatai.

Lenkijoje ir Rumunijoje atsistatydino sveikatos apsaugos ministrai. Airijoje – žemės ūkio ir maisto ministrė. Prancūzijoje – visa vyriausybė. Jos premjeras ir keli sveikatos apsaugos ministrai jau teisiami. Jiems gresiam keli metai įkalinimo. Už tai, kad nesugebėjo tinkamai valdyti pandemijos.

Lietuvoje gi valdžia ilgą laiką gyrėsi, kad bent jau pirmoji viruso banga sėkmingai suvaldyta. Suvaldymo flagmano, sveikatos apsaugos ministerijos vadovui Aurelijui Verygai ta proga įteiktas vardinis pistoletas. Todėl išgirdus apie kovos su virusu vadovo bendražygės – sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės – atsistatydinimą, negalėjo nekilti nuostabos. Gal pavargo kovoje su virusu?

Paaiškėjo, kad ji atsistatydino po to, kai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) Specialiųjų užduočių valdybos sulaukė įtarimų dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, gal būt, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ilgai nelaukęs pasipiktino, esą specialiosios tarnybos ėmėsi politikuoti, kadangi artėja rinkimai į Seimą, o tarnybose pilna giminystės ryšiais su opozicija susijusių pareigūnų.

„Ir net man kartais atrodo, kad tarnybos pradeda politikuoti, nes tiria tarnybos ne tos, kurios turėtų tirti korupciją, o tiria kažkokios kitos tarnybos, kurios netgi korupcinių atvejų netiria“, – aiškino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. Nei Vyriausybės, nei Sveikatos ministerijos atstovai nedarė nieko, kas būtų susiję su korupcija, pabrėžė R. Karbauskis.

Žurnalistiniai tyrimai rodo ką kitą. Jie rodo, kad dėl karantino laikotarpiu įvykusio greitųjų COVID-19 testų pirkimo kritusi sveikatos apsaugos viceministrė yra tik iešmininkė. Tiesioginį pavedimą sudaryti sandorį davė tuometinis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, o dabar vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Apie padarytą pavedimą jis raportavo ir premjerui S. Skverneliui, ir kancleriui Algirdui Stončaičiui.

Natūraliai kyla klausimai generaliniam prokurorui ir visoms teisėsaugos institucijoms:

– Kodėl iki šiol nėra pareikšti įtarimai kanclerio pirmajam pavaduotojui L. Savickui ir tiems jo vadovams, kurie davė nurodymą nedelsiant organizuoti greitųjų COVID-19 testų pirkimą?

– Kas davė nurodymą kelti bylą sveikatos apsaugos viceministrei, bet ne vyriausybės kanceliarijos politiniams pareigūnams?

– Ar visi politiniai pareigūnai yra lygūs prieš įstatymą?

Ar vis dėlto viskas vyksta sulig premjero mėgstamu pajuokavimu: „Jei jūs nesėdit – tai ne jūsų nuopelnas, o mūsų tarnybų darbo brokas“?

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako