Juliau, pasidalink, kaip ir kodėl prasidėjo Tavo kelias VU TSPMI? Kodėl nutarei pasirinkti magistro studijas mūsų institute?

Nuo 14 metų pradėjau aktyviai dalyvauti jaunimo politinių organizacijų veikloje. Tad kai atėjo laikas stoti į universitetą didelė dalis mano draugų stojo į TSPMI. Aš pasirinkau verslo vadybos studijas ir nuo 3 kurso pradėjau dirbti finansų srityje. Nepaisant to, aktyvi visuomeninė veikla visuomet buvo susijusi su politika. Dalyvavau jaunimo organizacijų veiklose, debatų klubuose, savanoriavau politinėse kampanijose. Vėliau politika mane įtraukė dar labiau – dirbau dviejų Europos Parlamento narių biuruose Briuselyje. Taigi, natūraliai galiausiai pats atsidūriau TSPMI.

Tu esi ne vienos nevyriausybinės organizacijos dalimi („Baltosios pirštinės“ ir pan.), pasidalink kas paskatino prisijungti prie jų ir ką tose organizacijose veiki?

Dalyvavimas nevyriausybinėse organizacijose, matyt, yra bet kurio aktyvaus piliečio natūralus būvis. Ne visi piliečiai suvokia kokią galią turi savo rankose. Įvairios NVO yra puikus įrankis drauge kurti pokyčius valstybėje, kuriuos norime matyti.

Viena iš nemalonių patirčių dirbant su politikais paskatino mane prisijungti prie organizacijos „Baltosios pirštinės“, kur galėjau išnaudoti savo žinias kuriant pokytį valstybėje. Tapau šios organizacijos valdybos nariu, organizavau rinkimų stebėjimą įvairiose Lietuvos vietose. Aktyvi veikla organizuojant rinkimų stebėjimą, lėmė tai, kad tapau URM delegavimo rezervo nariu. Tai suteikė galimybę stebėti keletą labai įdomių rinkimų ESBO misijos sudėtyje.

Man patinka būti svarbių procesų dalimi, matyti viską iš arti ir kurti realų pokytį visuomenėje.

Dalyvauji ir prisidedi prie NVSC veiklos, tiesa? Kaip atrodo diena ir veikla padedant tokiai organizacijai kovoti su mus užgriuvusi nelaime?

Tarnauju Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose. Ši tarnyba nesunkiai suderinama su civiliu gyvenimu, nes tarnybai reikia skirti nuo 20 iki 50 dienų per metus. Šiuo valstybei sunkiu metu esame pašaukti vykdyti vadinamąsias taikos meto užduotis. Padedame valstybės institucijoms susitvarkyti su užgriuvusiu neįtikėtinai dideliu darbo krūviu. Dar tada kai Lietuvoje neturėjome nei vieno patvirtinto viruso atvejo, buvome pašaukti padėti Vilniaus oro uoste veikiančioms įvairioms tarnyboms. Jei tuo metu grįžę iš užsienio matėte žmones su baltais kostiumais, respiratoriais, akiniais ir mėlynomis pirštinėmis, labai tikėtina, kad matėte mūsų karius. Tik uniformų po baltais kostiumais nesimatė.

Na, o rudenį, kai sergančiųjų skaičiai kasdien rekordiškai augo, buvome paprašyti padėti NVSC. Mūsų pagrindinė užduotis – skambinti sergantiems žmonėms ir bandyti išsiaiškinti su kuo jie galėjo turėti kontaktą ir nuo ko jie užsikrėtė. Žinoti viruso plitimo kelius ir juos užkardyti – viena iš kertinių sąlygų norint įveikti šį virusą. Dalį laiko pats skambinau sergantiesiems, dalį laiko padėjau koordinuoti karių darbą, siekiant tobulinti procesus.

Nors skambinimas sergantiesiems atrodo palyginti nesudėtinga užduotis, tai psichologiškai ne visada lengva. Tenka kalbėti ir su žmonėmis, kurie vienu įkvėpimu gali pasakyti vos kelis žodžius, nes jiems trūksta deguonies. Ne kartą kalbėjau su žmonėmis, kurie užsikrėtė artimojo laidotuvėse. Vienu metu, lentelėse, kuriose matydavome kiek žmonių jau apklausta ir kiek dar liko apklausti, pradėjome matyti vis daugiau raudonų eilučių su užrašu „miręs“.

Kuomet vėl keli ragelį skambinti kitam sergančiam ir išgirsti, kad pašnekovas, nors jausdamas peršalimo simptomus, nesibodėjo sudalyvauti draugų gimtadienyje ir dar pas kaimyną pirtyje pabuvoti, darosi pikta ir apmaudu. Po tokio pokalbio kelis kartus giliai įkvepi, užpildai duomenis sistemoje ir vėl skambini kitam.

Papasakok, kokių dar pomėgių turi? Kuo užsiimi, be studijų ir kitų įvairių veiklų? Koks tavo laisvalaikis karantino metu?  

Be studijų VU TSPMI, šiuo metu dar mokausi būrio vado kurse Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Sėkmingai baigus šį kursą, gausiu Lietuvos kariuomenės karininko laipsnį. Gyvenimas su dviem e-mokymų sistemomis tikrai įdomus. Vienu metu atlieki diskurso analizę, remdamasis M. Foucault, kitu – mokaisi taktines funkcijas ar braižai inžinerinių įtvirtinimų planą. Tokia dinamika, kai nuo vieno universiteto veiklų pailsi vykdydamas kitos mokymo įstaigos užduotis, garantuoja dinamišką dieną net ir karantino sąlygomis. Na, o visą nuo kitų darbų, TSPMI ir karo akademijos likusį laisvą laiką atiduodu mūsų vykdomai užduočiai NVSC.

Pabaigai, galbūt norėtum kažko palinkėti mūsų bendruomenei šiuo pakankamai neramiu metu.

Noriu palinkėti išmokti prisitaikyti ir net sudėtingu laiku įžvelgti galimybes. Tikėtina, kad ši pandemija ne paskutinis tokio masto išbandymas mūsų gyvenime. Negalime nuolatos dairytis į praeitį su nostalgija ir susigūžę laukti kol ateis geresni laikai. Manau ateitis priklauso tiems, kas net krizių laikais įžvelgs galimybes.