Kęstutis Girnius. Ko siekiama naujomis sankcijomis Rusijai?

ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams J. Borrellio kelionė į Maskvą buvo fiasko. Per spaudos konferenciją jis buvo įžeidinėjamas, nereagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo priekaištą, kad ES yra „nepatikima partnerė“, ir užuominą, jog Katalonijoje yra politinių kalinių.

Jo vizito metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose. Po vizito pats Borrellis pripažino, kad Rusija nenori konstruktyvaus dialogo su ES, ir pasakė, kad veikiausiai reikės taikyti naujas sankcijas Rusijai.

Lietuva buvo viena iš penkių ES šalių, kurios ragino Borrellį atšaukti savo kelionę. Šios šalys teisingai numatė, kad vizitas nesukels teigiamų rezultatų, bet neišsipildė nuogąstavimai, kad Rusija išnaudos jį savo įvaizdžiui gerinti. Mažai kas numatė, jog Kremlius pažemins vieną įtakingiausių jos rėmėjų Briuselyje, o po to nedviprasmiškai paskelbs neketinantis ateityje klausytis Vakarų pamokymų apie savo elgesį.

Lavrovas net pasakė, kad, reikalui esant, ES nebelaikys „partneriu.“ Kremlius taip pat paskelbė, kad Europos žmogaus teisių teismo reikalavimą paleisti Navalną nepateisinamu kišimusi į Rusijos vidaus reikalus.

Manytina, kad ES paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl Navalno nunuodijimo ir įkalinimo po sugrįžimo į Rusiją. Bet kokios bus sankcijos ir ko bus jomis pasiekta? JAV yra itin didelė sankcijų mėgėja, jas taiko šalims, bendrovėms ir asmenims, ne itin kvaršindama galvos dėl jų teisinio ar dorovinio pagrindimo bei galimų pasekmių.

Po Persų įlankos karo 1991 m. JAV įvedė itin griežtas sankcijas Irakui, tokias griežtas, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad dėl jų mirė 567,000 jaunesnių negu penkerių metų vaikų. Klausiama, ar tokia sankcijų kaina priimtina, tuometinė JAV ambasadorė JTO M. Albright atsakė, kad taip. Nors skaičius buvo perdėtas ir Irako valdžia nesistengė švelninti sankcijų poveikio eiliniams piliečiams, vis dėlto groteskiška, kai demokratijos skatinimo, tarptautinių ir žmogaus teisių vardan žūsta nekalti žmonės, ypač vaikai. Dabar apskritai vengiama šitokių globalinių sankcijų (nors JAV jas dar taiko Iranui, Kubai), nes jos ne tik doroviškai smerktinos, bet ir neveiksmingos.

Sankcijos lyg šiol neprivertė Maskvos keisti savo politikos, neprivers ir ateityje. Pašalinimas iš SWIFT bankininkystės sistemos beveik vienintelė priemonė, galinti sukelti Rusijai rimtų bėdų, bet nenumatoma Rusijos reakcija paverčia tokį žingsnį perdėm rizikingu.

Veikiausiai bus praplėstas sąrašas žmonių, kuriems neleidžiama įvažiuoti į Vakarų šalis ir kurių turtas užšaldomas. Tai būtų rimtas smūgis Costa del Sol paplūdimų ir Paryžiaus restoranų garbintojams, bet ne Putinui, kuriam tokios sankcijos gal net naudingos.

Prieš kelias dienas Rusijos oligarchas V. Vekselbergas skundėsi, kad dėl sankcijų jis negali aplankyti savo JAV gyvenančių vaikų ir anūkų (verta klausti, kaip jie gavo tą ne taip lengvai įgyjamą leidimą JAV gyventi), ir kad Vakarų bankuose užšaldyta daugiau nei pusė milijardo dolerių, kurių JAV iždo departamentas net neleidžia išleisti labdarai. Sankcijos oligarchams ir Putino aplinkai gali sulėtinti, gal sustabdyti kapitalo nutekėjimą į užsienį bei skatinti investicijas į pačią Rusiją, kas stiprintų šalies ūkį.

Sankcijos nepalengvins Navalno padėties. Šeštadienį Maskvos teismas paliko galioti sprendimą dėl A. Navalno įkalinimo, aiškus ženklas Vakarams, jog šiuo klausimu nuolaidų nebus. Tai iš dalies principinis Kremliaus nutarimas nebemėginti laimėti Vakarų pritarimo, bet ir pragmatinis. Navalną palaikančios akcijos pradeda išsekti, o apklausos rodo, kad Navalnas nėra populiarus. Naujausi, bene patikimiausios apklausos organizacijos „Levados“ duomenys rodo, kad tik 5 proc. respondentų įvardijo Navalną kaip politiką, kuriuo pasitiki (tai šešta vieta), Putinas išlaikė aukščiausią reitingą – 29 proc. Tiesa, Navalno reitingai pakilo dviem procentiniais punktais, o Putino nusmuko trimis. 64 proc. apklaustųjų pritaria Putinui, 19 proc. Navalnui

Protestų stebėtojai aiškina, kad dauguma dalyvių neatėjo palaikyti Navalno, kiek reikšti nepasitenkinimą Putinu, korupcija ir bendra šalies padėtimi. Kitoje „Levados“ apklausoje 1616 rusų buvo klausiama: „Kas, jūsų manymu, paskatino žmones vykti į protestą?“ 43 proc. teigė, kad „susikaupė nepasitenkinimas šalies padėtimi“. Paskutinė tarp šešių protesto priežasčių buvo parama Navalno veiklai – 15 proc. Jo populiarumas gali dar labiau sumažėti dėl to, kad per teismo posėdžius dėl tariamo 94-erių metų karo veterano apšmeižimo A. Navalnas atvirai – ir neprotingai – tyčiojosi iš senuko.

Nesnūsta ir Putinas. Praeitą savaitę jis pasakė, kad „urvinio žmogaus nacionalizmas“ ir jo šūkis „Rusija tik rusams“ kenkia rusams ir Rusijai. Reikia užtikrinti, kad yra gerbiamos kiekvienos tautos kultūra, jos istorija ir šaknys. Šiuo pasisakymu Putinas siekia visiems, ypač Vakarams, priminti, kad Navalnas yra kritikavęs migrantus ir migraciją.

Vasario 12 d. Lavrovas pasakė, kad Rusija yra pasiryžusi nutraukti ryšius su ES, jei Briuselis paskelbs naujas sankcijas dėl teisinio susidorojimo su Navalnu. Nežinia, ar Kremlius tai darys, bet negalima visiškai atmesti šios galimybės. Rusijai apskritai labiau rūpi dvišaliai ryšiai su pagrindinėmis ES šalimis, kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, su kuriomis gal lengviau susitarti negu su ES, kurios sprendimuose dalyvauja kovingai nusiteikusios rytų Europos šalys.

Būtų nedora nereaguoti į Navalno persekiojimą, tad reikia taikyti sankcijas Rusijai. Bet šalys kaip Lietuva, kurios instinktyviai reikalauja bausti Rusiją, turi įsisąmoninti, kad sankcijos apskritai yra nesėkmingos, nepadės Navalnui, kuriam bus primetama atsakomybė už galimą gyvenimo sąlygų pablogėjimą, o nutrūkus ES-Rusijos ryšiams dar mažiau galės veikti didžiųjų ES šalių Rusijos politiką.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.