Vitalis Nakrošis. Kaip bus įgyvendinama Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programa?

Vitalis Nakrošis. Kaip bus įgyvendinama Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programa?

Sakoma, kad lengva generuoti idėjas, bet sunku jas įgyvendinti. Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė baigia planuoti savo įsipareigojimų vykdymą, jis išdėstytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Šį dokumentą ketinama svarstyti ir tvirtinti per Vyriausybės posėdį 2021 m. kovo 10 d.

Vyriausybės įgyvendinimo plane numatyta įvykdyti beveik 1000 įvairių veiksmų. Tai galima palyginti su bemaž 800 darbų, kuriuos prieš ketverius metus įsipareigojo atlikti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Tačiau galimybės pasiekti Vyriausybės programoje numatytus pažangos prioritetus labiausiai priklauso ne nuo veiksmų skaičiaus, o nuo įgyvendinimo plano turinio ir įgyvendinimo proceso kokybės. Savo veiklos dokumentuose dabartinė Vyriausybė siūlo tiek ambicingą strateginę darbotvarkę, tiek naują įgyvendinimo mechanizmą. Šiame komentare įvardijami dešimt svarbiausių punktų, rodančių šio plano privalumus, trūkumus ar galimas įgyvendinimo rizikas.

Pirma, ministrės pirmininkės pranešime žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas buvo nurodyti kaip trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai. Valstybės tarnybos pertvarka, kuri yra svarbi prielaida sėkmingai įgyvendinti visą Vyriausybės programą, nebuvo įtraukta į trumpąjį Vyriausybės prioritetų sąrašą, bet prie konsultacijų dėl Vyriausybės prioritetų buvo atskirai išskirti įvairūs viešojo valdymo klausimai (atvira teisėkūra, įrodymais grįstas viešasis valdymas, biurokratizmo mažinimas, t. t.).

Sunku numatyti, kokią įtaką konkretaus Vyriausybės prioritetų sąrašo paskelbimas darys tam, kaip bus įgyvendinama Vyriausybės programa, nes šių prioritetų vykdymo mechanizmas dar nebuvo paskelbtas. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar Vyriausybės prioritetams bei kitiems strateginiams darbams vykdyti bus toliau taikomi projektinio valdymo principai bei projektų portfelio sistema, kurią sukūrė ankstesnė Vyriausybė.

Antra, pirmą kartą mūsų šalyje Vyriausybės programos priemonių dokumente integruotos horizontalios temos, kurios dabartinės Vyriausybės plane apima atviruosius duomenis, skaitmeninę transformaciją, regioninę politiką ir žaliąjį kursą. Skaitmeninės transformacijos ir žaliojo kurso temos atitinka ES dvigubo perėjimo prioritetus, kurių įgyvendinimas padės kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Šiuos veiksmus įtraukus į strateginius Vyriausybės ir ministrų darbus, galima tikėtis geresnio koordinavimo Vyriausybės lygmeniu ir efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, reikalingo išsikeltiems tikslams pasiekti horizontaliose srityse.

Trečia, visame pasaulyje miestai sukuria vis didesnę pridėtinę vertę. Vyriausybės plane numatyta parengti sumaniųjų kaimų plėtros koncepciją, siekiant paskatinti sumanią ir darnią vietos plėtrą. Tačiau trūksta daugiau sumanių miestų plėtros iniciatyvų, nes šiame dokumente apsiribojama darnaus judumo ir beatliekio miesto veiksmais. Tai, kad Lietuvoje mažai išnaudojamos esamos galimybės ES sumanių miestų iniciatyvose, yra susiję su nepakankamu koordinavimu centriniu lygmeniu ir savivaldybių savarankiškumo trūkumais – akivaizdu, kad šioje srityje reikalinga aktyvesnė Vyriausybės lyderystė.

Ketvirta, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos Vyriausybės misijos (prioritetai) ir strateginiai ministrų darbai, kurie kartu su horizontalių temų veiksmais sudarys strategines darbotvarkes. Tai turėtų padėti sutelkti politinį dėmesį į svarbiausius Vyriausybės politikos klausimus. Tačiau šiame dokumente numatyta net 70 ministrų strateginių darbų (palyginti su 33 prioritetinių darbų sąrašu, kurį prieš ketverius metus paskelbė ankstesnė Vyriausybė) – dėl didelio strateginių darbų skaičiaus politinė darbotvarkė bus perkrauta. Taip pat nemažai strateginių darbų išlieka gana abstraktūs (pvz., atitinkamų sektorių konkurencingumo didinimas) – neaišku, kokių veiksmų bus imtasi siekiant juos atlikti.

Penkta, naujas Vyriausybės planas yra dokumentas, kuris labiau skirtas normaliems laikams. Svarbiausias dabartinės Vyriausybės politikos prioritetas yra suvaldyti COVID-19 pandemiją, kuri pagal Pasaulio sveikatos organizaciją tęsis ir kitais metais. Naujame įgyvendinimo dokumente COVID-19 krizė iš viso paminėta tik keturis kartus, dažniausiai siekiant kompensuoti jos žalą ar atgaivinti tam tikrus ūkio sektorius. Todėl tikėtina, kad besitęsiančios COVID-19 krizės sąlygomis ir toliau bus dirbama pagal atskirą COVID-19 valdymo strategiją.

Šešta, atsižvelgiant į pradines šios krizės pamokas, kai kurie naujos realybės klausimai jau buvo integruoti į naują įgyvendinimo sistemą. Vyriausybės plane pagrįstai siekiama stiprinti sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms. Taip pat šiame dokumente ketinama sukurti reikalingą nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro steigimo modelį.

Vis dėlto absorbuojant antrąją koronaviruso bangą mūsų šalyje atsparumo ir lankstaus valdymo trūko ne tik šiose grandyse, bet ir kitose viešojo valdymo institucijose. Dėl augančių sisteminių grėsmių skaičiaus ir didėjančios jų žalos viešasis valdymas turi būti orientuotas ne tik į rezultatus, bet ir į atsparumą būsimosioms krizėms. Todėl atsparumas, kuris tampa vis svarbesne viešojo valdymo ir verslo vystymo paradigma, galėtų plačiau atsispindėti strateginėje Vyriausybės darbotvarkėje.

Septinta, Vyriausybės plane visi veiksmai suskirstyti į skirtingus tipus – dabartinė Vyriausybė ketina vykdyti reguliacines, investicines, analitines ir komunikacines intervencijas. Tai rodo tinkamo viešosios politikos derinio paieškas įgyvendinant Vyriausybės programą. Nors plane pripažįstama, kad Vyriausybės programa gali būti vykdoma ir institucinio lygio veiksmais, aktyvus vadybinis ir organizacinis veikimas nėra planuojamas šiame dokumente – reikėtų nepamiršti šių veiksmų svarbos siekiant Vyriausybės programoje numatytų pažangos rezultatų.

Aštunta, Vyriausybės plane išskirti net 159 analitiniai veiksmai, o vėliau atsiras atskiras Vyriausybės sprendimams parengti reikalingų įrodymų sąrašas. Nors opozicijos atstovai kritikuoja Vyriausybę dėl studijų ir vertinimų gausos, tai yra tikslingi veiksmai, nes be išsamios analizės ar „giluminio panirimo“ į sudėtingas problemas nėra žinomas optimalus Vyriausybės sprendimas. Todėl, užuot slėpusis po nežinios šydu, naudinga tai atvirai pripažinti.

Dėl stipriai išaugusios įrodymų paklausos taps būtinas reikšmingas viešosios politikos analizės gebėjimų stiprinimas valstybės institucijose į darbą priimant viešojo sektoriaus ekonomistus ir viešosios politikos analitikus. Tačiau neaišku, kaip tai galėtų būti atliekama valstybės tarnybos pertvarkymo metu. Pavyzdžiui, pasitelkiant finansavimą iš naujos ES Techninės pagalbos priemonės, būtų naudinga steigti atskirus analizės centrus svarbiausiose ministerijose, kurios įsipareigojo įvykdyti daugiausia veiksmų (kaip antai Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijose, kurios vykdys po daugiau nei 200 veiksmų per visą Vyriausybės kadenciją).

Devinta, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane įtvirtinti svarbūs diskusijos ir bendradarbiavimo principai. Įsipareigojimą šiems principams Vyriausybė patvirtino suorganizuodama šešias konsultacijas dėl pavienių Vyriausybės prioritetų aptarimo. Tačiau konsultacijoms su suinteresuotųjų grupių atstovais reikia aukštesnio standarto ir jo gairių laikymosi per visą konsultacijų procesą. Tai apima ir grįžtamojo ryšio teikimą viešųjų konsultacijų dalyviams dėl jų pasiūlymų panaudojimo – kitaip tarp suinteresuotųjų grupių gali atsirasti nusivylimas menkais dalyvavimo viešosios politikos procese rezultatais, kaip atsitikdavo ankstesnių Vyriausybių valdymo laikotarpiais.

Dešimta, besitęsiančios COVID-19 krizės ir greitos technologinės kaitos metu tikslingas nuolatinis pradinių planų koregavimas ir lankstus reagavimas į naujas aplinkybes. Vyriausybės plane numatytas jo tikslinimas ne dažniau nei kartą per metus, jis bus reikalingas dėl besikeičiančių aplinkybių ir naujų strateginių darbų atsiradimo. Taip pat ketinama dažnai ir intensyviai stebėti plano įgyvendinimo procesą.

Tačiau didžiausią įgyvendinimo riziką kelia netiesioginis šio plano vykdymas per kitas programas ir dokumentus (nacionalinių plėtros programų priemones, strateginių veiklos planų veiksmus, t. t.) bei kitų paralelinių procesų vykdymas. Pavyzdžiui, Vyriausybė greitai imsis Nacionalinio pažangos plano atnaujinimo ir Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ tvirtinimo. Dėl ribotų valdymo gebėjimų ir didelio naujų analitinių darbų poreikio būtų tikslinga kiek įmanoma labiau supaprastinti esamą įgyvendinimo mechanizmą, kad valstybės tarnautojai būtų skatinami užsiimti aktyviu veikimu, o ne biurokratiniu skirtingų priemonių derinimu.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.