Margarita Šešelgytė nesitiki gerėjančių JAV ir Rusijos santykių: Kremliui naudinga konfrontuoti

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėdamas Kongrese pareiškė, kad eskalacijos santykiuose su Rusija nesiekiama. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės ir politologės Margaritos Šešelgytės nuomone, bendradarbiavimas Rusijai yra nenaudingas.

„Aš Putinui labai aiškiai pasakiau, kad mes nesiekiame eskalacijos, tačiau jų veiksmai turi pasekmių“, – savo metiniame kreipimesi į Kongresą sakė J. Bidenas.

Tačiau, anot M. Šešelgytės, Kremlius, siekdamas stabilizuoti situaciją Rusijoje, nesiekia bendradarbiavimo, nes konfrontacija jam yra naudinga.

„Bendrai Rusija formuoja tos apleistos tvirtovės įvaizdį, kuris jai yra naudingas, siekiant išvengti šalies pakrikimo ir nors kiek stabilizuoti visuomenę aplink nepopuliarų prezidentą Putiną. Jai naudinga konfrontuoti, todėl bet kokie veiksmai, kurie pereitų nuo konfrontacijos prie bendradarbiavimo, yra nenaudingi pačiai Rusijai, Rusijos kuriamam įvaizdžiui“, – LRT TELEVIZIJAI teigė politologė.

Pasak M. Šešelgytės, tikėtis, kad JAV ir Rusijos santykiai pasikeis neverta, kadangi įtampa dėl Ukrainos padeda Kremliui geopolitinėse derybose.

„Rusija atitraukė pajėgas, bet neatitraukė technikos, ginkluotės, viskas palikta. Tai tos pajėgos gali labai greitai sugrįžti ir kova vyksta kaip ir vyko anksčiau. Netgi, sakyčiau, šiek tiek intensyvesnė, nes per pirmus šių metų mėnesius žuvo daugiau žmonių, nei per praeitus metus. Tai tas intensyvumas yra ir Rusija yra įpratusi laikyti tam tikrą pažeidumo tašką, į kurį ji gali investuoti, kai jai reikia politinių dividendų. Ir kuomet reikės spręsti kokius klausimus, siekiant paspausti Ukraina, arba Europos Sąjunga, arba JAV, tas konfliktas gali bet kada eskaluotis“, – aiškina ji.

Tiesa, politologė pastebi, kad yra tokių sričių, kaip, pavyzdžiui, Irano ir branduolinių ginklų kontrolės klausimai, dėl kurių JAV ir Rusija yra pasiruošusios bendradarbiauti, nes „tiek vienai, tiek kitai pusei yra naudinga“.

LRT.lt primena, kas pastaruoju metu įtampa tarp Rusijos ir Vakarų išaugo dėl Rusijai prie savo sienų su Ukraina papildomai sutelkus dešimtis tūkstančių karių, tačiau praėjusią savaitę, po NATO įspėjimų, Rusija paskelbė pradedanti atitraukti pajėgas.

Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai trečiadienį surengė derybas dėl ugnies nutraukimo Velykoms, bet susitarti negalėjo, sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų pareiškime.

„Deja, joks susitarimas nepasiektas… dėl atsako į ugnies nutraukimo pažeidimus ir jų eliminavimo ateityje“, – nurodė stebėtojai.

Pernai liepą pasiekus ankstesnį ugnies nutrakimo susitarimą, kovos beveik nurimo, bet šių metų pradžioje vėl suintensyvėjo.

2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karinę agresiją Ukrainos rytuose. Karas nusinešė jau per per 13 tūkst. gyvybių, o kone 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Vakarai ir Ukraina kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų į Donbasą, bet Maskva tai neigia.

Ukraina nurodo, kad nuo šių metų pradžios per karą su separatistais žuvo mažiausiai 32 ukrainiečių kariai. Palyginimui, per visus ankstesnius metus jų žuvo 50.

Be to, J. Bidenas anksčiau pripažino, kad mano, jog V. Putinas yra „žudikas“.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.