Kęstutis Girnius. Laisvės partijos proveržis

Kartkartėmis sklinda gandai, kad Laisvės partija nepatenkinta, jog koalicijos partneriai nepakankamai uoliai palaiko jos siūlymus dėl vienos lyties partnerystės, kanapių dekriminalizavimo, skubesnio verslo atpalaidavimo nuo įvairių apribojimų, tad svarsto galimybę pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. Nežinia, kiek šie gandai atitinka tikrovę. Laisvės partijos atstovai juos neigia, esą bendradarbiaujama normaliai.

Pasitraukimas iš koalicijos būtų savavališka politinė savižudybė. Dalyvavimas koalicijoje partijai suteikia viešą forumą, kuris leidžia agresyviai pristatyti savo darbotvarkę ir sulaukti didelio žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio. Šį forumą itin veiksmingai išnaudoja partijos pirmininkė A. Armonaitė, kuri taip dažnai šmėkščioja televizijos ekrane, kad susidaro įspūdis, jog ji lemia koalicijos politiką COVID-19 atžvilgiu bent nustatant santykius su verslu.

Palikusi koaliciją, Laisvės partija taptų balsu, šaukiančiu tyruose. Vienuolikos narių opozicijos partija turi minimalų poveikį priimant įstatymus ir nustatant šalies politiką, tad nelabai įdomu žinoti, ką ji galvoja.

Siekiant objektyvumo ir nešališkumo, jos vadovai nebūtų visiškai ignoruojami, reporteriai rastų jiems vietos pranešimo pabaigoje ir suteiktų tokį pagarbų, bet minimalų dėmesį, koks dabar skiriamas A. Sysui ir kitiems atsarginio suolo deputatams.

Likimas koalicijoje gyvybiškai svarbus Laisvės partijai, tad manau, kad ji ryžtųsi nusileisti ir eitų į kompromisus, jei jai grėstų pašalinimas iš koalicijos. Tikrai jos nepaliks.

Iki šiol laimė šypsos Laisvės partijai. Pernai rugsėjį atliktos „Vilmorus“ apklausos prognozavo, kad partija neįveiks penkių procentų barjero. Ji lengvai tai padarė, surinkdama 9,2 proc. balsų, gerokai daugiau negu jos pagrindinė ideologinė varžovė Liberalų sąjūdis, kurį palaikė 6,77 proc. rinkėjų.

Prie partijos sėkmės žymiai prisidėjo A. Armonaitė, kuri vedė labai aktyvią kampaniją, plačiai keliavo, gebėjo patraukliai ir rišliai kalbėti. Ką ji nori pasakyti, ji puikiai pasako, net kai jos teiginiai abejotini ir nepagrįsti.

Partijos politinė platforma turi du gal šiek tiek prieštaringus aspektus, tad ir nukreipta į dvi rinkėjų grupes. Laisvės partijos ūkio politika yra reakcionieriška.

Kaip ir Liberalų sąjūdis, partija pasikliauja prieštvaniniu, diskredituotu „iš viršaus žemyn“ ūkio supratimu (angl. trickle-down economics), pagal kurį praturtėjus verslininkams, ilgainiui praturtės visi. Per rinkimų kampaniją ji įsipareigojo neįvesti naujų mokesčių, siūlė mažinti gyventojų pajamų mokestį iki 15 proc.

Kultūros ir vertybių politikoje ji yra pažangi, siekia panaikinti lytinių ir kitų mažumų diskriminavimą, dekriminalizuoti kanapes. Atseit, kuo mažiau suvaržymų, tuo geriau.

Bet esti nenuoseklumų, ji ne visada geba atsispirti Lietuvoje įsitvirtinusiam „drausk ir bausk“ mentalitetui. Antai Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pasiūlė internetinę neapykantos kalbą įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą ne dėl to, kad tariamas neapykantos kurstymas nenusipelno griežtesnės bausmės, bet kad būtų galima daugiau žmonių nubausti, nors ir švelniau.

Laisvės partija atkakliai gina verslininkų interesus, nesigaili pastangų, siekdama užtikrinti, kad karantino suvaržymai būtų kuo greičiau švelninami, jei ne iš viso panaikinami.

Nors Armonaitei ne visada pasiseka laimėti Vyriausybės pritarimą, ir kartais ji negeba ištesėti savo pažadų, ji yra verslo ginklanešė dabartinėje Vyriausybėje.

Ji suvaidino svarbiausią vaidmenį įtvirtinant nacionalinį galimybių pasą, kuris suteiktų įvairių lengvatų persirgusiems COVID-19 ir vakcinuotiems. Ji taip pat siekia netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams. Armonaitė pati praneša apie savo pastangas ir pasiekimus, kad visi žinotų, kam reikia skirti laurus.

Manau, kad Armonaitė ir Laisvės partija užsitikrino verslo paramą, finansavimą bei palaikymą kitoje rinkimų kampanijoje. Partija yra perspektyvi ir patikima verslo interesų gynėja. Nemažiau reikšminga tai, kad Laisvės partijos stiprėjimas vyksta Liberalų Sąjūdžio sąskaita. Pastaruoju metu liberalai yra pasyvūs, pasimetę, mažai ką daro, mažai bematomi. Per kitus Seimo rinkimus jiems gali būti sunkų įveikti penkių procentų kartelę.

Manau, kad liberalai pradeda suprasti jiems metamą iššūkį ir stengiasi reaguoti. Frakcijos seniūnas E. Gentvilas skundėsi, kad Armonaitė galimybių paso idėjos koalicijai net nepristatė. Partijos sveikatos komitetas vienbalsiai balsavo prieš paso idėją, neigiamai ją vertino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Bet kol kas liberalai neturi savų pasiūlymų.

Laisvės partijai mažiau sekasi įgyvendinti savo kultūros ir vertybių politiką. Partnerystės įstatymas iš esmės parengtas ir turėtų būti oficialiai užregistruotas gegužę. Nors jis gana nuosaikus, kiti sako, kad jis radikaliai „apkarpytas“, neaišku, ar jis bus priimtas. Tvirtai priešinasi valstiečiai ir nemažai konservatorių, o socialdemokratai nepatenkinti, kad su jais nesitarta rengiant projektą. Socdemai taip pat nelinkę pritarti visiems siūlymams, susijusiems su kanapėmis.

Neseniai A. Sysas svarstė, kad, jei Partnerystės įstatymas nesulauks pritarimo Seime, gali būti pokyčių valdančiojoje koalicijoje. „Nežinau, ar grius koalicija, gali būti mažumos Vyriausybė.“ Čia tuščia viltis, Laisvės partija neišeis, veikiau liberalai gali mėginti juos, kaip pavojingus varžovus, išstumti.

Negebėjimas įgyvendinti savo kultūros ir vertybių politikos nemažins Laisvės partijos populiarumo, gal jį net sustiprins. Partija galės įtikinamai nurodyti, kad, turėdama mažiau negu dešimtadalį mandatų, ji negali viena nustatyti Seimo kurso.

Partija darė viską, ką galėjo, naivu laukti stebuklų.

O kitų partijų priešiškumas esą įrodo, kiek Laisvės partijos palaikymas svarbus, ilgainiui siekiant pakeisti Seimo ir gyventojų daugumos nuostatas. Tad abi Laisvės partiją palaikančios rinkėjų grupės bus patenkintos jos veikla.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.