Justinai, papasakok apie tai, kaip atsidūrei VU TSPMI ir kaip iš studento tapai administracijos dalimi? Kas lėmė tavo apsisprendimą susieti savo profesinį gyvenimą su institutu?

Ilgą laiką maniau, jog studijuosiu klasikinį dainavimą. Tam intensyviai ruošiausi keletą metų, tačiau paskutinę akimirką nusprendžiau pasirinkti politikos mokslus. Tokį sprendimą nulėmė ne tik itin geras VU TSPMI bakalauro programos įvaizdis, bet ir karjeros galimybės, siūlomų kursų gausa. Pastaroji buvo ypač svarbi, nes visą gyvenimą esu žmogus, kurį domina daug skirtingų sričių, o TSPMI siūlomos studijos šį poreikį puikiai patenkino.

Prieš pradėdamas darbą institute dirbau banke, kur atlikinėjau standartizuotas užduotis. Tokiame darbe man trūko laisvės kurti ir savarankiškumo, norėjau išnaudoti savo kūrybinį potencialą. Būtent tai ir pasiūlė darbas institute – viliojo projektų valdymo, renginių organizavimo, komunikacijos ir viešųjų ryšių patirtys. Po pokalbio su tuometiniu Mokslo, tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovu  dr. Viliumi Mačkiniu gavau džiugią žinią, jog buvau priimtas dirbti. Tuo metu jau studijavau Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistrantūros programoje, todėl atsirado itin puiki proga lanksčiai derinti studijas ir darbą, kas tik dar labiau paskatino pasirinkti darbą institute. Galų gale, po bakalauro studijų, jaučiau gana tvirtą ryšį su universitetu ir institutu, norėjosi nuveikti ką nors naudingo instituto labui. Tai, tikriausiai, buvo paskutinis argumentas, renkantis šį profesinį kelią.

Papasakok, ką dabar veiki institute – kas slepiasi po vidinės komunikacijos bei akademinio konsultanto pareigomis?

Vidinės komunikacijos specialisto pareigos apima daug daugiau veiklos sričių, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – institute esu atsakingas už lyčių lygybės priemonių plano koordinavimą, rengiu pirmąją instituto vidinės komunikacijos strategiją. Kartu organizuoju  instituto bendruomenės renginius, siunčiu naujienlaiškius, bendradarbiauju su dėstytojais, studentiškomis organizacijomis, rūpinuosi naujų bendruomenės narių integracija. Žinoma, itin svarbios ir akademinio konsultanto pareigos, kuriose individualių konsultacijų metu stengiuosi padėti atsakyti į studentams kylančius klausimus – nuo klausimų kaip planuoti laiką ar pasiruošti sesijai iki to, ką daryti neišlaikius egzamino. Kartu esu atsakingas už antro kurso studentų motyvacijų vertinimą renkantis modulius ir visų su modulių pasirinkimu susijusių veiklų organizavimą. Veiklos tikrai pakanka, o kartu džiugina ir tai, jog kiekviena darbo diena skirtinga ir atnešanti į kasdienybę kažką naujo.

Kokie prisiminimai lydi galvojant apie studijų laikotarpį? Koks buvai studentas? Kokios buvo pagrindinės tave dominusios temos? Kokius dalykus prisimeni geriausiai?

Visus savo studijų metus praleidau gyvendamas bendrabutyje, todėl galėjau pajausti tikrą studentiško gyvenimo skonį – vakarus dažniausiai leisdavome su kursiokais – kartais besimokydami, bet dažniau tiesiog žiūrėdami serialus ar muzikuodami. Studijų laikotarpis buvo itin aktyvus metas – studijas institute lydėjo veikla Vilniaus universiteto chore, valdybos nario (o vėliau – tarybos nario) pareigos Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijoje, savanorystė Valstybės pažinimo centre. Negaliu teigti, jog buvau tobulas studentas, tačiau gyvenant tokį aktyvų gyvenimą, iš studijų taip pat stengdavausi pasiimti viską, kas buvo įmanoma.  Labiausiai mano domino su tarptautine politika susijusios temos, kas nulėmė mano magistro studijų pasirinkimą. Labiausiai per visus 6 studijų metus įsiminė tarptautinių santykių teorijų kursas, kurį dėstė prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė ir  žmogaus teisių kursas, kurį dėstė dr. Erika Leonaitė – šie kursai ne tik suteikė svarbius teorinius pagrindus, bet leido į tarptautinę teisę ar tarptautinius santykius pažiūrėti ir iš praktinės perspektyvos, atrasti naujus požiūrio taškus, kėlė aštrias ir svarbias diskusijas, kas leido vystytis ne tik mano kritiniam mąstymui, bet ir analizės įgūdžiams.

Ar per aštuonerius metus institute matai pokyčių? Kokie jie? Kaip manai, nuo ko priklauso organizacijos progresas?

Institutas niekada nebijojo pokyčių. Manau, kad pokyčiai institute labiausiai atsispindi studijų programose – jos tampa vis labiau pritaikomos individualiems poreikiams. Nuo tada, kai baigiau bakalauro studijas, atsirado galimybė ne tik mokytis bendrųjų universitetinių studijų kursus kituose fakultetuose,  tačiau prasiplėtė ir pasirenkamųjų dalykų sąrašas, atsirado galimybė specializuotis, tai yra, rinktis modulius, pasikeitė privalomosios praktikos forma, atsirado daugiau galimybių studentams įsitraukti į mokslinę veiklą, pavyzdžiui, skaityti pranešimus Metinėje politologų konferencijoje. Šis organizacijos progresas priklauso ne tik nuo žmonių, priimančių sprendimus instituto administracijoje ar Taryboje, bet ir nuo studentų, kurie teikia savo pasiūlymus instituto tobulinimui, į jų poreikius nuolatos stengiamasi atsižvelgti. Viskas susiveda į tai, jog organizacijos progresas priklauso nuo tų, kuriems ta organizacija rūpi – instituto bendruomenė, besirūpinanti instituto gerove, yra visų pokyčių katalizatorius.

Kas tave kasdien įkvepia darbui su instituto bendruomene?

Mane įkvepia galimybė kurti pokytį. Darbas su įvairiomis bendruomenės grupėmis leidžia man ieškoti bendraminčių, su kuriais kartu galime tuos pokyčius įgyvendinti. Darbas su bendruomene skatina kūrybiškumą, moko išklausyti ir priimti kitų žmonių nuomones ir argumentus. Man tai yra itin svarbu. Matydamas pozityvius pasikeitimus ir sėkmingai įgyvendintų projektų rezultatus organizacijoje taip pat galiu drąsiau judėti pirmyn.

Papasakok apie savo laisvalaikį: dainuoji, gamini. Kaip atradai visas šias veiklas, kas tau jose patinka? Kokį kūrinį labiausiai mėgsti atlikti, koks tavo gaminamas patiekalas yra tavo mėgstamiausias?

Muzika mano gyvenime atsirado dar vaikystėje – šeštoje vidurinės mokyklos klasėje jau baigiau septynmetę Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklą, o vėliau dar penketą metų ten pat tęsiau muzikines veiklas pagal tuo metu veikusią muzikos mėgėjų ugdymo programą. Dainavimas chore ar solo pasirodymai tapo kasdienybe. Karantinu metu muzikinę veiklą teko perkelti į namus – laisvalaikį leidžiu įrašinėdamas mėgėjiškus įrašus. Dabar priklausau chorui „Bel Canto“, kuriame einu ir Tarybos nario pareigas. Nekantrauju pamažu grįžti į gyvas veiklas – šiemet su choru planuojame įrašyti albumą ir surengti keletą koncertų, todėl tikimės, kad pandemija leis šį tikslą įgyvendinti.

Maisto gamyba taip pat yra vienas iš mano hobių, kuris dažniausiai matomas mano Facebook ar Instagram paskyrose. Gaminti pradėjau dar vaikystėje. Šis hobis  tikrai praskaidrino kasdienybę pandemijos metu – galimybė išbandyti naujus receptus, atrasti naujas virtuves, domėtis maisto gamybos technikomis atnešė karantino kasdienybei kažką įdomaus. Turėdamas progą gaminu šeimai ir draugams – daug smagiau gaminti, kada gali savo patiekalais dalintis su kitais. Kažkada svajojau studijuoti kulinariją ar turėti savo restoraną – matyt meilė maisto gamybai tapo šios svajonės išraiška, tačiau niekada negali žinoti, galbūt kažkada pasuksiu ir kulinarijos keliu.

Kaip sekėsi dirbti karantino metu? Ką naujo sužinojai apie save? Kokių pamokų išmokai?

Darbas namuose išryškino, kokie svarbūs man yra santykiai su kolegomis – kolegų ir bendravimo su jais tikrai trūksta. Taip pat tapo sunku atskirti poilsio ir darbo laiką – darbui persikėlus į namus sunku nusibrėžti darbo laiko pabaigą. Teko išmokti tikslingiau planuoti savo laiką, ieškoti būdų pailsėti ir tiesiog laiku baigti darbus, atrasti įrankių, padedančių nuotoliniu būdu bendrauti su kolegomis. Pandemija išmokė labiau atsigręžti į save ir savo poreikius, leido įvertinti santykių su žmonėmis svarbą. Visgi viskas nėra taip blogai – karantinas atvėrė galimybes tobulėti – tikriausiai nesu dalyvavęs tiek mokymų, kiek pavyko sudalyvauti pandemijos laikotarpiu.

Galiausiai, kaip vidinės komunikacijos specialistas, akademinis konsultantas ir ilgametis instituto bendruomenės narys, ko norėtum palinkėti bendruomenei?

Prasidėjus vasarai, raskite laiko sau –  pailsėkite, atsipalaiduokite, užsiimkite mėgstamomis veiklomis. Pandemija – mums visiems įtemptas ir sunkus metas, todėl būtinai palepinkite save – kiekvienas iš mūsų to nusipelnė.