Linas Kojala. Lietuva NATO ir NATO Lietuvoje

Politinių lyderių susitikimas šią savaitę įrodė, kad NATO išlieka vieninga. Kolektyvinės gynybos Aljansas įkurtas daugiau nei prieš septynis dešimtmečius. Tai – pavydėtinas ilgaamžiškumas, mat istoriškai panašūs susivienijimai egzistuodavo kur kas trumpiau. NATO ne tik nepraranda prasmės, bet ir geba aprėpti naujus iššūkius.

Šiame renginyje netrūko aktualių temų. Juk tai buvo pirmasis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas į Europą po pergalės rinkimuose. Į Senąjį žemyną jis atvyko tikėdamasis, kad pavyks suderinti pozicijas Rusijos, Kinijos ir daugybe kitų klausimų.

Būtent šios dvi šalys sulaukė bene daugiausiai dėmesio. Tiesa, galutiniame lyderių pasirašytame dokumente Rusija minima kur kas dažniau, net 63 kartus, tuo metu Kinija – 10. Tokį skirtumą sąlygoja kelios priežastys. Pirma, Rusija jau ilgai tiesiogiai grasina Aljansui, ir tokios šalys kaip Lietuva tą nuosekliai primena. Antra, Kinija dar prieš keletą metų apskritai tiesiogiai nepatekdavo į akiratį, tad tai jau žingsnis į priekį. Trečia, Kinijos atžvilgiu bendrų nuostatų šlifavimas daugiašaliuose formatuose kol kas vyksta sudėtingiau, nei Rusijos.

Visgi svarbiausia ne tiek šie aspektai, kiek faktas, kad bendra susitikimo atmosfera buvo pozityvi. Galutiniame dokumente pakartotas įsipareigojimas NATO kolektyvinės gynybos V straipsniui. Pabrėžta, kad geriausias būdas jį užtikrinti – preventyviai atgrasyti galimus priešininkus. O juk dar prieš keletą metų Donaldas Trumpas atvirai kvestionavo, ar padėtų sąjungininkams agresijos akivaizdoje, o Emmanuelis Macronas kalbėjo apie NATO „smegenų mirtį“.

Be to, NATO lyderiai akcentavo, kad Ukraina ir Sakartvelas galiausiai taip pat „taps Aljanso nariais“. Dėl to kilo šioks toks šurmulys, mat pirmasis žinią pranešė pats Ukrainos vadovas. Žiniasklaidoje ėmė sklisti gandai, esą Ukraina jau dabar bus priimta į NATO. Bet tai nebuvo teisinga interpretacija.

Iš viso Lietuva tiesiogiai NATO dokumente paminėta triskart: pabrėžiant NATO priešakinio bataliono misijos Baltijos šalyse svarbą; pasidžiaugiant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės brigados iniciatyva, ir paminint, kad 2023 m. NATO vadovai rinksis Lietuvoje.

Pastarasis faktas – didžiulė valstybės politikų ir diplomatų pergalė, parodanti, kad sutelktas veikimas sąlygoja puikų rezultatą. Tai reikš, kad po dviejų metų į mūsų šalį suvažiuos patys įtakingiausi viso pasaulio politikai, pradedant Jungtinių Valstijų prezidentu ir baigiant Europos lyderiais. Laukia milžiniškas politinis, organizacinis, logistinis ir saugumo iššūkis. Bet tuo pačiu – didelė garbė sąlyginai nedidelei valstybei atsidurti tarptautinės politikos dėmesio centre.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.