Institute baigei politikos mokslų bakalauro ir magistro studijas. Kodėl rinkaisi studijas institute? Kokie ryškiausi tavo studijų metų institute prisiminimai?

Bandyti stoti į VU TSPMI nusprendžiau gana anksti, kokioje dešimtoje klasėje. Domėjausi politika, mokykloje gerai sekėsi humanitariniai dalykai, o VU TSPMI regėjau kaip prestižinę instituciją, į kurią įstoja geriausi. Ryškiausi įspūdžiai iš studijų – smalsūs, aktyvūs ir labai protingi kursiokai, įdomūs ir profesionalūs dėstytojai. Labai džiaugiuosi, kad institute sutikau kursiokų, kurie iki šiol yra puikūs mano bičiuliai.

Praėjusiais metais įgyjai daktaro laipsnį Sasekso universitete, o savo disertacijoje nagrinėjai pilietybės politiką Vidurio ir Rytų Europos regione. Kaip susidomėjai šia sritimi? Kokią problemą kėlei savo disertacijoje, kokios buvo jos išvados?

Pirmiausiai, labai džiaugiuosi savo doktorantūros metais, padovanojusiais galimybę šiek tiek pažinti Angliją, atnešusiais daug iššūkių ir įdomių pažinčių, ryškių prisiminimų. Buvo labai smagu gyventi prie jūros – pirmą kartą gyvenime pasitaikė tokia galimybė. O disertacijoje aiškinausi, kodėl kai kurios Vidurio Europos šalys turi liberalesnes pilietybės suteikimo taisykles už kitas. Pritaikiau kokybinės lyginamosios analizės metodą, leidžiantį nustatyti priežastinių veiksnių kombinacijas (apie jį, beje, pirmą kartą išgirdau Liutauro Gudžinsko dėstytame Lyginamosios politikos kurse). Viena iš analizės išvadų buvo tai, kad pilietybė lengviau suteikiama tose regiono šalyse, kuriose nėra stiprių kraštutinės dešinės partijų ir kur tautinių mažumų problematika yra mažiau svarbi. Detalesnė atvejų analizė atskleidė glaudų pilietybės politikų sąryšį su šalyse dominuojančiomis tautiškumo sampratomis.

Turi daugiau nei daugiau nei septynerius metus darbo su viešosios politikos vertinimais patirties. Kokie tyrimai tavo karjeroje labiausiai įsiminė ir kodėl?

Yra visai nemažai įsiminusių. Žinoma, įsiminė pats pirmasis vertinimas, į kurį teko įsitraukti. Vertinimą atlikome Vidaus reikalų ministerijai, o jis buvo apie valstybės tarnautojų mokymus ir jų efektyvumą bei kokybės vadybos sistemas viešajame sektoriuje. Tai buvo savotiškas krikštas, o už vertingas pamokas ir patirtį esu dėkingas tuometiniams kolegoms, ypač – Dariui Žeruoliui. Vėliau labai įsiminė keli vertinimai, prie kurių teko prisidėti dirbant Jungtinėje Karalystėje. Ko gero, pats įdomiausias buvo apie intensyvių, sustiprintų kūno kultūros pamokų poveikį aštuntokų matematikos mokymosi rezultatams. Įdomus jis buvo ir dėl tematikos, ir dėl metodo – tai buvo tikras tradicinis eksperimentinis tyrimas, Lietuvoje dar vadinamas atsitiktinių imčių tyrimu (angl. randomized control trial, RCT).

Nuo rugsėjo prisijungei prie VU TSPMI dėstytojų kolektyvo. Kaip jautiesi būdamas akademinio personalo dalimi? Kokie tavo lūkesčiai studentams ir institutui?

Iš tiesų jaučiuosi lyg sugrįžęs namo. Kadangi gerai žinau, kokie čia būna studentai, tai neabejoju, kad ir užsiėmimai bus gyvi ir nenuobodūs.

Kaip leidi laisvalaikį? Kokie yra tavo hobiai?

Mėgstu paprastus dalykus – skaityti, klausytis muzikos, sportuoti. Labai mėgstu tenisą – tiek žaisti, tiek žiūrėti. Jau kurį laiką groju lūpine armonikėle, nors pastaruoju metu šis pomėgis, deja, šiek tiek apkerpėjo.

Ko norėtum palinkėti institutui ir jo bendruomenei, prasidėjus naujiems mokslo metams?

Linkiu drąsiai eksperimentuoti, atrasti naujas interesų sritis ir pasimėgauti draugiška instituto atmosfera.