Linas Kojala. Klaidinančios žinutės

Rusijos karinė mašina Ukrainoje stringa, bet pabaigos – dar nematyti.

Ukrainą puolančios armijos vadai penktadienio vakarą skambiai pareiškė, jog prasideda antroji karo Ukrainoje fazė.

Jų teigimu, pagrindinis dėmesys nuo šiol bus nukreiptas į Donecko regiono „išvadavimą“, mat iki šiol net ir rytinėje Ukrainos dalyje gynėjai nenusileidžia. Pridurta, jog okupacinės pajėgos niekuomet neturėjo tikslo perimti Kyjivo ar kitų didžiųjų miestų kontrolę – jie neva buvo viso labo blokuojami, siekiant apsunkinti Ukrainos kariuomenės funkcionavimą.

Toks pareiškimas sulaukė įvairių interpretacijų.

Visų pirma, sunku jį vertinti rimtai. Juk ir toliau atkakliai kartojama, jog vyksta ne karas, o „specialioji karinė operacija“. Be to, teigiama, jog atakuojami išskirtinai kariniai objektai, nors Jungtinių Tautų atstovai, Jungtinių Valstijų, Europos šalių lyderiai jau ne kartą konstatavo vykdomų karo nusikaltimų mastą. Žuvusių civilių skaičius ir toliau dramatiškai auga.

Be to, rusai pripažįsta tik kiek daugiau nei 1300 savo aukų, nors, NATO pareigūnų ir viešai prieinamą informaciją analizuojančių ekspertų vertinimu, tikrasis skaičius galėtų būti tarp 7 ir 15 tūkst.

Tad ir pastarieji pasisakymai gali būti viso labo dūmų uždanga ir informacinio karo dalis. Juk šeštadienį raketomis buvo apšaudytas Lvivas, kuris yra nutolęs nuo Donecko per 1 tūkst. kilometrų.

Kita vertus, tai gali būti signalas apie prisitaikymą prie naujos realybės. Kadangi bandymas pasiekti greitą pergalę akivaizdžiai atsimušė į ukrainiečių pasipriešinimo sieną, o ištekliai senka, persiorientavimas gali būti neišvengiamas.

Kol kas nėra aišku, ką Rusija, nepavykus jėga nuversti demokratiškai išrinktos Ukrainos valdžios, galėtų laikyti „pergalingu pasiekimu“. Kai kas svarsto, jog tam galėtų pakakti Donecko okupacijos administracinės teritorijos ribose bei sausumos kelio tarp Krymo bei Donecko kontrolės. Tą įgyvendinus esą būtų bandoma sėsti prie derybų stalo.

Nors tai – gerokai kuklesni siekiai, nei skelbti agresijos pradžioje, informacinės kontrolės Rusijos viduje mastas veikiausiai rastų būdų pateikti tai kaip reikšmingą Kremliaus pasiekimą. Aukų skaičius ir tragedijos mastas būtų paprasčiausiai ignoruojami.

Ukraina ir partneriai Vakaruose tam neturėtų skirti didelio dėmesio. Vargu, ar galima tikėtis, jog karas galėtų greitai pasibaigti. Net jei bus pasiekti politiniai susitarimai, juos reikės įgyvendinti praktiškai. Ryžtingai besiginantys ir net kontratakuoti kai kur sugebantys ukrainiečiai tikrai nesileis agresoriaus stumdomi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.