Darbo rinkos institucijos ir valiutos kursų politinė ekonomija

Projekto aprašymas

Projektas yra skirtas ištirti darbo rinkos institucijų poveikį valiutos kursų politinei ekonomijai. Koncentruojamasi į šiuos priklausomus kintamuosius: valiutos kursų tvarumą, interesų grupių preferencijas valiutos režimų atžvilgiu ir poveikį ekonomikos augimui. Nepaisant gausios šiuos klausimus nagrinėjančios literatūros, kol kas empiriniuose tyrimuose nebuvo pakankamai atsižvelgta į darbo rinkos lankstumo svarbą.

Tai stebina, kadangi optimalios valiutų zonos teorija būtent darbo rinkų lankstumą nurodo kaip esminį veiksnį, lemiantį, ar šalis sėkmingai funkcionuos, fiksuodama savo valiutą arba apskritai jos atsisakydama (pvz., prisijungiant prie euro zonos). Todėl galima kelti hipotezę, kad šalys, pasirinkusios tokį kursą, jį išlaikys ilgiau, jeigu turės lanksčias darbo rinkos institucijas. Kitais žodžiais tariant, jose bus mažesnė valiutų krizių tikimybė. Antra, žvelgiant į interesų grupių preferencijas, galima tikėtis, jog tie sektoriai, kuriems svarbiausias valiutos kurso konkurencingumas, bus mažiau linkę priešintis (ar net palaikyti) fiksuotam kursui (arba stojimui į euro zoną) ten, kur darbo rinka bus lankstesnė. Trečia, tikėtina, kad valiutos kursų poveikis ekonomikos augimui taip pat priklausys nuo esamo darbo rinkos lankstumo. Tai ir yra trys pagrindinės siūlomo tyrimo hipotezės.

Atsakymai į tyrime keliamus klausimus turi svarbias mokslines ir praktines implikacijas. Pirma, jais siekiama nuodugniai empiriškai patikrinti populiarius teorinius teiginius, kurie netgi yra tapę konvencine išmintimi. Antra, tai gali padėti spręsti esamą netenkinamą situaciją ekonomikos ir politinės ekonomikos literatūroje – šiuo metu yra menkai sutariama dėl to, kas lemia valiutos kursų tvarumą, interesų grupių preferencijas ir koks yra valiutos kurso poveikis augimui. Trečia, atsakymai į iškeltus klausimus yra svarbūs, pateikiant praktines rekomendacijas šalims, kurios svarsto valiutos kurso fiksavimą arba stojimą į euro zoną.