Mažvydas Jastramskis: prezidentas, kaip institucija, Lietuvoje ne dalyvauja politikoje, o atlieka arbitro vaidmenį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis mano, kad prezidentas Lietuvoje, kaip institucija, iš esmės nedalyvauja politikoje. Mokslininko manymu, prezidentas labiau atlieka arbitro funkciją.

Apie tai M. Jastramskis kalbėjo VU TSPMI suorganizuotoje diskusijoje „Mums reikia vado? O gal karaliaus?“, vykusioje penktadienio popietę Vilniaus Rotušėje.

Knygą apie prezidento instituciją, pavadinimu „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“, parašęs M. Jastramskis tikino, kad Lietuva, išsivadavusi iš Rusijos imperijos, iš esmės liko be monarcho. Tarpukario laikotarpiu Lietuva, pasak politologo, jau turėjo prezidento instituciją, bet prezidentai šiuo laikotarpiu turėjo nedaug galių.

„Taigi, pasižiūrėjus į žemėlapį, ankstyvajame tarpukaryje nebuvo daug demokratų, o mes buvome vieni iš jų. [] Tarpukario Lietuvos prezidentų galios buvo nulinės“, – komentavo M. Jastramskis.

Mokslininkas, kalbėdamas apie šiuo metu Lietuvoje egzistuojančią prezidento instituciją, tvirtino, jog šalies vadovas ne dalyvauja politikoje, o atlieka arbitro funkciją.

„Jeigu į prezidentą žiūrime kaip į arbitrą, tai prisiminkime, tarkime, furbolo varžybas. Kada arbitras kažką veikia? Kai žaidėjai prasižengia, kyla ginčas, kai reikia išspręsti tą ginčą. Bet, jeigu niekas nekiša vienas kitam kojas, niekas neįmuša įvarčių, tai arbitro nereikia. […] Tai reiškia, kad prezidentas iš esmės nedalyvauja politikoje“, – aiškino M. Jastramskis.

Anot jo, iš esmės dabartinėje Lietuvos teisinėje ir politinėje santvarkoje prezidentas į politiką įsikiša, kai būtina stabdyti kitų valdžios šakų valstybei nenaudingus ar net žalingus žingsnius.

„Kada vyksta politinis arbitražas, moderavimas? Kai įvyksta kažkokie neskaidrūs dalykai, akivaizdžiai parlamentas ar Vyriausybė bando prastumti įstatymus, kurie yra neskaidrūs, pavyzdžiui, kai nori pasiskirstyti daugiau pinigų per subsidijas. Tada prezidentas galėtų šioje vietoje veikti kaip autoritetas“, – svarstė mokslininkas.

Vis dėlto, M. Jastramskio įsitikinimu, kad prezidentas galėtų atlikti arbitro funkciją, jis turi turėti autoritetą. Jis svarstė, jog prezidentas galėtų būti nuo partijų nutolęs politikas, kuris turėtų daug įtakos.

„Tai būtų žmogus, kuri išeitų, pasakytų „jei šita Vyriausybė susikompromitavo, ji turi atsistatydinti“ ir realiai jo paklausytų“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Ar Lietuvai reikia monarcho?

Diskusijoje dalyvavęs politikos filosofas Gintas Karalius tikino, kad lyginti monarchiją ir prezidento instituciją yra sudėtinga, kadangi funkcijų prasme monarchas ir prezidentas yra panašios figūros, bet kitomis prasmėmis – ne. Anot jo, nuo seno suprantama, kad karalius yra tarsi dovana tautai, o prezidentas yra tautos išrinktas.

G. Karalius, paklaustas, ar Lietuvai reikėtų monarcho, ar prezidento, svarstė, kad siekiant atsakyti į šį klausimą, reikėtų socialinėse apklausose kelti naujus klausimus žmonėms.

„Socialinėse apklausose reiktų įtraukti klausimą, ar pasitikite tauta. Šis klausimas leistų atsakyti, ar lietuviams reikia monarcho“, – sakė G. Karalius.

Mokslininkas pažymėjo pats manantis, kad Lietuvai labiau reikalinga prezidento institucija.

„Manau, kad reikalinga institucija, kuri žiūrėtų daugiau negu keturis metus į priekį. Dėl to monarcho institucija yra reikalinga, bet Lietuvai reikia prezidento institucijos“, – tikino G. Karalius.

Anot jo, Lietuvoje, žvelgiant į istorinę ir politinę jos praeitį, galima daryti išvadą, kad reprezentacinę funkciją atliekantis prezidentas lietuviams yra priimtinesnis negu „Dievo tautai duotas“ monarchas.

„Lietuvos kontekste prezidentas yra reikalinga institucija, kaip atliekanti reprezentacijos funkciją“, – pridūrė jis.

2024 m. rinkimai gali absoliučiai pakeisti politinę areną

Apie tokią galimybę diskusijoje užsiminė M. Jastramskis. Jis priminė, kad 2024 m. vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai. Mokslininkas svarstė, jei prezidento rinkimus laimėtų įtakinga figūra, ji iš esmės galėtų padaryti didžiulę įtaką ir parlamento rinkimams.

„Iš esmės tai reiškia, kad išrinktas prezidentas atsitempia savo partiją. O kodėl gi ne? Jei esi prezidentas ir matai, kad viešoji erdvė to nori, tai kodėl gi ne? […]

Su nekantrumu laukiu 2024 metų. Aišku, nemanau, kad ta valdžios piramidė nuo prezidento iki parlamento būtų gera“, – svarstė M. Jastramskis.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.