Linas Kojala. Liz Truss – britų premjerė, Baltijos šalių sąjungininkė
Rankos pabučiavimo karalienei ceremonijos metu, Liz Truss džiaugsmas persipins su niūria realybe. Naujajai Jungtinės Karalystės premjerei – trečiajai moteriai istorijoje – teks nuo pirmos darbo dienos spręsti Rusijos agresijos, rekordinės infliacijos, nuogąstavimų dėl masinių protestų iššūkius. O kur dar aplinkybė, kad pusė rinkėjų nelaiko jos pasirengusia užimti svarbiausią šalies politinį postą.
Truss laimėjo vidinį konservatorių partijos balsavimą, tačiau jis reprezentuoja vos 0,3 proc. gyventojų. Įtikinti šią grupę padėjo kelios aplinkybės. Pirma – ištikimybė atsistatydinusiam Borisui Johnsonui. Sakoma, kad tas, kas smeigia durklą karaliui, pats karūnos ant galvos niekada neturės. Tai sukliudė oponentui Rishi Sunakui, kurio veiksmai prisidėjo prie Vyriausybės kaitos, bet sukėlė įtarimų Johnsonui simpatizuojantiems partijos nariams.
Antra, Truss seka Margaret Thatcher pėdomis bei žada mažinti mokesčius. Tokie ketinimai sunkmečio sąlygomis nežavi ekonomistų, bet padrąsino elektoratą.
Galiausiai Truss kalba atvirai ir be užuolankų. Ji pripažįsta, kad tai gali būti ir pliusas, ir minusas. Be to, nepristato savęs kaip visa žinančios. Tačiau netikrumo dėl ateities metu konservatoriams Truss trūkumai pasirodė priimtinesni, nei Sunako išpuoselėtas įvaizdis bei ekonominė ekspertizė.
Abejonių nekelia naujosios premjerės geopolitiniai principai. Nuo 2021 metų einanti užsienio reikalų sekretorės pareigas Truss yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų. Ji palaiko Kremliui taikomų sankcijų griežtinimą bei ragina kitas šalis – netgi JAV – elgtis principingiau. Pavyzdžiui, būsimoji premjerė kartoja, kad „Putinas privalo pralaimėti“, nors kitų Vakarų valstybių atstovai kalba dviprasmiškiau. Žadama, kad pirmasis Truss vizitas į užsienį, tapus premjere, bus į Ukrainą.
Politikė taip pat turi ambicijų žymiai didinti šiuo metu 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos biudžetą. Ketinama, jog 2026 metais jis turėtų pasiekti 2,6 proc. (kur kas anksčiau nei žadėjo Johnsonas), o 2030-aisiais – ir 3 proc. Ilgainiui tai lemtų kariuomenės didėjimą nuo 148 iki 190 tūkst. karių. Tiesa, nėra detalizuojama, kaip ketinama šį tikslą pasiekti – prireiks nemalonių diskusijų apie mokesčių didinimą arba žymius finansavimo kitoms sritims apkarpymus.
Tokie prioritetai siunčia pozityvų signalą Baltijos šalims, kurias Truss įvardija tarp svarbiausių ir drąsiausių sąjungininkių Europoje. Išaugę britų pajėgumai sustiprintų NATO rytinį sparną – jau dabar Estijoje dislokuota per 1,5 tūkst. karių. Ateityje, NATO kuriant regione realius gynybos pajėgumus, britų vaidmuo turės dar labiau išaugti.
Vis dėlto santykiai su ES veikiausiai bus įtempti. Truss kadaise nenorėjo, kad šalis išstotų iš bendrijos, tačiau šiuo metu yra griežtojo „Brexit“ šalininkė. Be kita ko, ji linkusi vienašališkai peržiūrėti vadinamąjį Šiaurės Airijos protokolą, apibrėžiantį prekybinius santykius su ES, nors Briuselis (ir tarptautinės teisės specialistai) į tai žvelgia kritiškai.
Aštresnius santykių su kontinentinės Europos valstybėmis aspektus atspindi ir Truss pasvarstymai apie Prancūziją. Paklausta, ar Emmanuelio Macrono vadovaujama valstybė yra sąjungininkė, ar priešininkė, politikė tikino, kad laikas parodys. Macronas čia pat kur kas diplomatiškiau atsakė, kad britai ir prancūzai yra sąjungininkai, kad ir kas užimtų politinių lyderių pozicijas. Tokie Jungtinės Karalystės ir ES kivirčai, priešingai nei principinga laikysena NATO kontekste, neprisideda prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių siekių stiprinti Vakarų valstybių vienybę.
Jei pavyks išvengti panašių duobių, Truss gali sėkmingai pratęsti Johnsono politiką, atliepusią Ukrainos ir NATO rytinio sparno lūkesčius. Tačiau Truss ateitis priklausys nuo gebėjimo atliepti esminius ekonomikos ir energetinius iššūkius – Kremliaus prioritetų sąraše yra susiskaldę, ekonominių negandų prislėgti bei principines nuostatas permąstantys Vakarai.
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
