Linas Kojala. Išsiskiria požiūriai ne į Rusiją, o Kiniją

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarų šalis. Visgi konsensusas dėl Kinijos atrodo tolima perspektyva.

Kremliaus atžvilgiu priimami sunkūs, ilgai atidėlioti sprendimai. Europos Sąjunga (ES) dramatiškai mažina priklausomybę nuo rusiškų energetinių žaliavų; sankcijos – nors ir ne tobulos – plečiasi.

Kinijos atveju skirčių daugiau. Tą iliustruoja pastarųjų dienų įvykiai: Jungtinių Valstijų paskelbta nauja Gynybos strategija bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kelionė į Pekiną.

Amerikiečiai konstatuoja, kad, kaip teigė Pentagono atstovas, „Rusija yra absoliučiai atgrasyta nuo išpuolio prieš NATO. Mums Gynybos departamente akivaizdu, jog Kremlius suprato tiesią Bideno žinutę, kad bus ginamas kiekvienas Aljanso colis.“ Tai – padrąsinanti žinia NATO rytinio sparno valstybėms.

Strateginiame amerikiečių dokumente taip pat argumentuojama, jog Rusija kelia rimtų bėdų, ypač dėl vykdomos agresijos bei turimos branduolinės ginkluotės. Bet tuo pačiu priduriama, jog galimybių ilgalaikiam iššūkiui jokiose plotmėse Rusija neturi. Tą lemia ribotas ekonominio augimo ir technologijų vystymo potencialas, demografinės problemos, politinės sistemos ydos.

Tad JAV tikisi, kad Rusijos grėsmę padės suvaldyti didesnę atsakomybę už savo saugumą turinčios prisiimti Europos šalys. Senojo žemyno valstybės turi „auginti“ konvencinius karinius raumenis, kuriuos JAV parems technologijomis ir kitais būdais.

Tą didele dalimi lemia JAV ketinimas pagrindinį dėmesį bei išteklius skirti konkurencijai su Kinija. Būtent ji įvardijama kaip vienintelė sisteminę grėsmę JAV kelianti valstybė.

Tokie teiginiai nėra atsitiktinumas. Net ir Rusijos sukelto karo akivaizdoje su tuo sutinka JAV politiniai lyderiai, žvalgybos vadovai, ekspertai. Šiuo klausimu, kaip reta, sutaria abi pagrindinės JAV politinės partijos. Todėl esminių pokyčių nežada ir artimiausi rinkiminiai ciklai.

Europoje tokio vienareikšmiško nusistatymo nėra. ES santykį su Kinija apibūdina kaip „partnerystę, ekonominę konkurenciją ir sisteminį varžymąsi“. Suderinti visus tris dėmenis praktinėje politikoje – sudėtinga.

To pavyzdys – Scholzo kelionė į Kiniją. Kritikų teigimu, demokratinės valstybės lyderio susitikimas su Xi Jinpingu, praėjus vos kelioms dienoms po šio valdžios įtvirtinimo, siunčia netinkamą signalą. Juolab, kad lėktuve atsirado vietos verslininkams, tačiau ne Emmanueliui Macronui.

Kancleris argumentuoja siekiantis diversifikuoti ekonominius ryšius visame Azijos žemyne. Be to, sprendžiant energetikos problemas bei didinant investicijas į gynybą, Vokietijos ekonominis variklis negali užgesti. Didžiausios ES ekonominės galios augimu suinteresuota visa bendrija, o taip pat ir NATO.

Vokietijos ryšiai su Kinija – gerokai tampresni nei kitų Europos valstybių. Pavyzdžiui, apie 47 proc. viso ES eksporto į Kiniją pernai sudarė vokiškas eksportas; nuo to tiesiogiai priklausė net 1,1 mln. Vokietijos darbo vietų. Be to, keturių Vokietijos įmonių – VW, „Mercedes“, „Daimler“ ir BASF – tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje siekė daugiau nei trečdalį viso Europos TUI.

Tai – realybė, tačiau gali būti traktuojama ir kaip silpnybė. Su tuo sutinka ir Scholzo vyriausybės nariai – Žaliųjų partijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia, jog Vokietija „negali sau leisti būti egzistenciškai priklausoma nuo valstybės, su kuria vertybiniai principai išsiskiria“. Juolab, kad situacija kažkuo panaši į santykius su Rusija – dešimtmečius trukęs energetinių santykių plėtojimas, ignoruojant Kremliaus agresyvią politiką bei žmogaus teisių pažeidimus, padarė Vokietiją pažeidžiama.

Ir vis tik prieš kelias dienas Berlynas po ilgų ir kontroversiškų diskusijų leido Kinijos įmonei įsigyti ketvirtadalį Hamburgo uosto krovos terminalo akcijų. Tad Vokietijos pareigūnams, rengiantiems neužilgo pasirodysiančią strategiją santykiams su Kinija, tenka nepavydėtina užduotis derinant komplikuotus interesus.

Tiesa, sisteminė konkurencija su Kinija savaime nereiškia visiško prekybinių ryšių nutraukimo. JAV prieš kelias savaites gerokai apribojo galimybes Kinijai įsigyti naujausias mikroschemas ir puslaidininkius, mat tai – strateginės svarbos technologijos. Panašūs sprendimai priimti ir kitose nacionaliniam saugumui reikšmingose srityse. Bet tai nekliudo Kinijai išlikti svarbiausia JAV importo bei trečia didžiausia eksporto partnere.

Todėl svarbu, kad ES aiškiai išskirtų prioritetus bei judėtų bendro sutarimo link. Tai būtų praktiškiausia skambiai vartojamų frazių apie strateginę autonomiją išraiška.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.