Laura Ustinavičiūtė–Klenauskė. Kaip valdyti stresą sesijos metu

– Sausį vyksta egzaminų sesija, kuri gali kelti papildomą nerimą, įtampą. Kaip „susidraugauti“ su šiomis emocijomis ir jas išbūti?

Pasiruošimas egzaminams ir egzaminų laikymas studentams išties gali kelti nemažą įtampą ir nerimą. Įprastai stresas kyla dėl keleto priežasčių: pačio egzamino, blogo įvertinimo, ar nesėkmės baimės. Nors stresas yra automatinė ir natūrali žmogaus reakcija į grėsmę keliančią situaciją, kuri mobilizuoja mūsų organizmą ir padeda įveikti sunkumus, tačiau patiriamo streso stiprumas priklauso ir nuo asmens savo gebėjimų, prieinamų resursų, pačios situacijos ir iššūkio vertinimo. Todėl jaučiamą egzamino stresą gali padidinti studento tėvų ir dėstytojų keliami dideli lūkesčiai, prastas savęs vertinimas, ar menkas pasiruošimas egzaminui. Žinoma, kartais minėtų dalykų iki egzamino panaikinti nepavyksta, todėl svarbiausia suvokti, kad egzamino metu jausti nedidelę įtampą ir nerimą yra normalu. Stresas mums padeda geriau susikaupti ir sukoncentruoti savo dėmesį į egzamino užduotis. Svarbu ir tai, kaip jūs suvokiate patį egzaminą. Jeigu jį vertinate, kaip galimybę parodyti savo gebėjimus ir viso semestro metu įgytas žinias, tai jums sukels daug mažesnį nerimą nei tuo atveju, jeigu manysite, kad jūs egzamino tikrai neišlaikysite. Svarbiausia, egzamino metu pasistenkite nusiraminti ir labai atidžiai perskaitykite egzamino užduotis, tuomet dar kartą jas perskaitykite ir nusimatykite atsakymų eiliškumą. Prisiminkite, jūsų egzamino įvertinimas nėra jūsų asmenybės vertinimas, todėl net ir nepavykus venkite savikritikos, geriau pagalvokite, ką galėtumėte kitą kartą padaryti kitaip, kokie mokymosi metodai jums padėtų geriau pasiruošti egzaminui ir pan.

– Ką verta įtraukti į dienotvarkę, kokios turėtų būti papildomos veiklos, kad rutina nebūtų tik mokymasis egzaminams?

Siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi ir gerai pasiruošti egzaminui rekomenduojama laikytis darbo – laisvalaikio režimo. Jūsų darbotvarkė turi įtraukti ne tik mokymąsi, bet ir poilsį. Nepamirškite pasidaryti pertraukėlių, pasilikite laiko pasikartojimui, o vakare pailsėkite, nuveikite ką nors smagaus. Pavyzdžiui, pasiklausykite jums patinkančios muzikos, pasivaikščiokite lauke, paskaitykite žurnalą, susiskambinkite su seniai matytu draugu, ar drauge. Studentai dažnai neįvertina ne tik laisvalaikio, bet ir miego poveikio jų mokymuisi, o paskutinę naktį prieš egzaminą apskritai atsisako miego. Taip jie ne tik pablogina savo emocinę savijautą ir nualina organizmą, tačiau ir prasčiau atsimena informaciją. Geras miegas, sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas sustiprina organizmą, todėl šio režimo besilaikančiam jaunuoliui yra lengviau mokytis.

– Po egzaminų sesijos gali nutikti ir taip, jog atrodys, kad nėra kuo užpildyti laisvą laiką, jo yra per daug. Kaip elgtis tokiu atveju?

Po egzaminų sesijos yra svarbu pailsėti ir atgauti jėgas, leisti sau patinginiauti ar kitais būdais save palepinti, apdovanoti už atliktą darbą. Pamąstykite, kokios veiklos jums anksčiau teikdavo džiaugsmą, ar leisdavo pasijusti geriau. Galbūt kažkada neturėjote laiko sportuoti, arba norėjote išmokti naują kalbą. Tai puikus laikas įgyvendinti savo troškimus. Jeigu sunku sugalvoti kuo užpildyti laisvą laiką susiskambinkite su savo draugais, pasiteiraukite, kaip jie laikosi, leidžia laisvalaikį. Nepamirškite pasiteirauti apie draugo ar bendramokslio emocinę būseną ir pakvieskite jį pokalbiui, net jei bendraujate tik virtualiai. Šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu yra svarbu paremti ir padėti pagalbos stokojantiems. Pasirūpinti vienas kito emocine sveikata padės akronimas

PADĖK. Jis primins pirmos psichologinės pagalbos žingsnius:
P – pastebėk draugą, kai jam sunku;
A – atvirai paklausk, kaip jis jaučiasi;
D – dėmesingai klausyk ir paskatink papasakoti apie tai daugiau;
E – emociškai palaikyk padėdamas jam pasijusti išgirstu;
K – kartu aptarkite, kokios pagalbos šiuo metu jam reikia.

– Kokiais kontaktais ir kur patartumėte kreiptis, jeigu asmuo jaučia, kad su emocijomis pačiam (-iai) sunku susitvarkyti ir kyla emocinė krizė?

Jeigu išgyvenate krizę ar sunkų laikotarpį pasistenkite pasidalinti savo jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite. Kreipkitės į savo artimuosius, draugus, bendrakursius. Tačiau jeigu jums sunku atlikti kasdienes veiklas, jums kyla minčių apie savižudybę, nelikite su tuo vienas ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos su Vilniaus universiteto bendruomenės psichologėmis. Registracija konsultacijai vyksta el. paštu padek@vu.lt arba telefonais: +37069934818, +37065899392.