Projekto aprašymas
Nors mokslinėje literatūroje sutariama, kad bendradarbiaujamoji valdysena padeda spręsti kompleksiškas problemas, pasitelkiant skirtingų suinteresuotųjų šalių ekspertizę, pastebima, jog šios praktikos taikymą apsunkina skirtingas institucijas ar net sektorius atstovaujančių veikėjų gebėjimai, vertybės ir tikslai. Pastaraisiais dešimtmečiais šios problemos sprendimu vis dažniau laikomas aktyvus ribinių veikėjų (angl. boundary spanners) veikimas bendradarbiavimo procesuose. Ribiniai veikėjai – tai asmenys, kurie aktyviai stebi organizacijos aplinką, imasi veiksmų, kad peržengtų organizacines ar institucines ribas, kuria ir tarpininkauja informacijos srautams bei koordinuoja savo atstovaujamos organizacijos ir jos aplinkos veiksmus, taip pat sujungia procesus ir dalyvius per šias ribas. Vis dėlto pastebima, kad šie veikėjai gali patirti iššūkių ir vidinių sunkumų, derinant skirtingų suinteresuotų grupių interesus, o jų veikimo strategijos nėra pakankamai išnagrinėtos. Atsižvelgiant į tai, šiame tyrime siekiama išsiaiškinti, kaip ribiniai veikėjai derina skirtingų suinteresuotų grupių interesus bendradarbiavimo procesuose. Tyrimo objektu pasirinktas Lietuvos savivaldybėse veikiančių jaunimo reikalų koordinatorių ribinis veikimas: tiek jaunimo, tiek savivaldos institucijų gebėjimus, išteklius ir poreikius išmanantys veikėjai pasižymi didžiausiomis galimybėmis suvienyti šias grupes bendram sprendimų priėmimui. Tyrimo tikslo įgyvendinimui pasitelkiamas pusiau struktūruotų interviu su skirtingų savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais metodas. Numatomas tyrimo rezultatas – pateikiamas kodų medis bei apibendrinti analizės rezultatai apie tai, kaip ribiniai veikėjai mato savo vaidmenį bendradarbiavimo procesuose, kokiomis aplinkybėmis ar klausimais svarbiu tampa jų veikimas, kokios veiklos strategijos padeda užtikrinti sklandų bendradarbiavimo procesą bei kurios šių strategijų (ne)pasiteisino praktikoje.