Linas Kojala. Kaip pandos padeda paaiškinti JAV ir Kinijos santykius

Vašingtono miesto zoologijos sodo lankytojai 50 metų džiaugėsi iš arti stebėdami pandų gyvenimą. Bet prieš kelias dienas visos trys išvyko namo į Kiniją.

Visame pasaulyje mylimi gyvūnai atlieka ir svarbią politinę misiją. Dar nuo penktojo dešimtmečio Kinija naudoja pandas kaip diplomatijos įrankį – iš pradžių dovanojo, o vėliau jau tik skolino jas kitoms valstybėms kaip prielankumo ir draugystės simbolį.

Į Jungtines Valstijas pandos buvo atvežtos aštuntajame dešimtmetyje. Prezidentui Richardui Nixonui užmezgus politinį kontaktą su Kinijos komunistų partija, šios vadas Mao Dzedongas atsilygino pandomis. Jos susilaukė milžiniško populiarumo, todėl zoologijos sodo vadovas pripažino, kad netektis kelia širdgėlą. Nors už jas kasmet tekdavo pakloti šimtus tūkstančių dolerių, investicijos atsipirkdavo.

Pandų nebeturi dar du anksčiau jas globoję Jungtinių Valstijų zoologijos sodai. Panašu, kad ir vienintelis likęs Atlantoje turės su juodai baltais meškinais atsisveikinti jau kitąmet – susitarti dėl bendradarbiavimo pratęsimo nepavyksta. Valdžią Kinijoje perėmus Si Dzinpingui, amerikiečiai palankių sprendimų dėl pandų nesulaukė. Tuo metu į Maskvą prieš kelerius metus atkeltos pandos šiemet susilaukė pirmojo palikuonio – ir liks ten bent penkiolikai metų.

Kinija yra paskolinusi 65 pandas devyniolikai šalių, bet jų ratas akivaizdžiai keičiasi. Skaičiaus mažėjimas Jungtinėse Valstijose atspindi santykių blogėjimą; tuo metu ryšiai su Rusijos režimu – stiprėja.

Galbūt pandų tema atsidurs ir Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno šios savaitės susitikimo su Si Dzinpinu darbotvarkėje. Tai bus vos antrasis kartas Bideno kadencijos metu, kuomet šie du politikai matysis akis į akį.

Įtampa tarpvalstybiniuose santykiuose – įkaitusi. Jungtinės Valstijos net ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu būtent Pekiną įvardija kaip pagrindinę strateginę grėsmę; tai ypač akivaizdu Pietų Kinijos jūroje, virš kurios neseniai vos nesusidūrė abiejų šalių kariniai lėktuvai.

Tikėtina, kad susitikime abi pusės ieškos būdų nugludinti kampus. Pavyzdžiui, Bidenas neslepia, jog norėtų atkurti kontaktą tarp kariuomenių, siekiant išvengti klaidų ir nesusipratimų, kurie galėtų pastūmėti karinio konflikto link. Jungtinės Valstijos taip pat niršta dėl nesustabdomų fentanilio, pražūtingo opioido, nusinešančio tūkstančių amerikiečių gyvybes, srautų iš Kinijos. Stiprėja ir Pekino saitai su Iranu. Tuo metu Kinija grūmoja pirštu amerikiečiams dėl paramos Taivanui, bet tuo pačiu ieško sąlyčio taškų lėtėjančio ekonomikos augimo kontekste.

Tad abi pusės turi interesą kalbėtis. Visgi susitikimas San Franciske nepaslėps skirčių, dėl kurių Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai yra bene blogiausi per pastarąjį pusšimtį metų. O tai reiškia, kad amerikiečių zoologijos sodams gali tekti apsieiti be pandų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.