„Opozicija, viena vertus, nori sukurti mitologiją, apie kurią galėtų vienytis ir mobilizuotis savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams, o valdantieji turi atlikti tam tikrus politinio teatro veiksmus, nes dalis elektorato, ypač kietasis elektoratas, jie nori matyti „Teisės ir teisingumo“ politikus kalėjime“, – kalba pašnekovas.
Ekspertas apie Lenkiją: valdantieji daro teatrinius veiksmus, nes dalis elektorato nori matyti PiS politikus kalėjime
LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt
Po rinkimų Donaldo Tusko vyriausybei perėmus valdžią Lenkijoje prasidėjusi sumaištis aštrėja, kai aštuonerius metus valdžiusi „Teisė ir teisingumas“ (PiS) stengiasi išlaikyti pozicijas. Spėliojama, kuo baigsis vienas po kito kylantys Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamos opozicijos ir valdančiųjų konfliktai, kaltinimai konstitucijos pažeidimais. Šiandien PiS, kurios vyriausybė Europos Sąjungos bausta už demokratijos ir įstatymo viršenybės nepaisymą, pakvietė į manifestaciją demokratijai ginti – Varšuvoje susirinko tūkstančiai. Anot kai kurių politologų, opozicija nori sukurti mitologiją, kuri padėtų telktis būsimiems rinkimams.
Paradoksas – aštuonerius metus valdžiusi „Teisė ir teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość, PiS) griežtai buvo kritikuojama dėl demokratijos ir įstatymo viršenybės nepaisymo. Perėmusi valdžią D. Tusko vyriausybė ėmėsi reformų, bet net jos šalininkai turi priekaištų – eina buvusios valdžios keliu – užuot veikusi įstatymo keliu, šluoja ir skiria savus žmones. Taip mėginama pertvarkyti nacionalinę žiniasklaidą. Bet dar stipresnis konflikto postūmis – dviejų Seimo narių, buvusių ministrų areštas. „Teisei ir teisingumui“ ir prezidentui tai suteikė progą prabilti apie pirmus po 1989-ųjų politinius kalinius Lenkijoje.
LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas pabrėžia, pastaraisiais įvykiais ypač nusivylė premjero D. Tusko rėmėjai, laukę po rinkimų grįžtančios vakarietiškos politinės kultūros. Pasak jo, šalyje – didžiulis susiskaldymas.
„Gynybos ekspertai pastebi, kad kritiniais laikais, kai Lenkijai gresia didelis pavojus iš Rytų, kalbam apie Rusiją,<…> Lenkijos visuomenė turėtų labiau susitelkti, ieškoti bendrų taškų, kurti politinį, socialinį atsparumą. O dabartiniai įvykiai, atrodo, atitraukė nuo problemų. <…> Šiandienos įvykiai yra tik dar vienas akordas pastarųjų mėnesių suirutėje“, – išvadą daro L. Vaičiūnas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Mariuszas Antonowiczius „Svarbiai valandai“ apie dabartinę situaciją sako – tai politinis teatras.
Jo nuomone, dabartinė situacija yra pasekmė PiS valdymo, matomas ryškus susiskaldymas, reikia pabrėžti, kad susiformavo „dvi teisinės sistemos“ – teismai nepripažįsta vieni kitų. Tiesa, pasak M. Antonowicziaus, matomi ėjimo deeskalacijos link ženklai ir kol kas išankstinių rinkimų tikimybė maža.
„Ji atsirastų, jei nepavyktų priimti biudžeto, berods, iki sausio pabaigos. <…>
Ką svarbu paminėti, kad abi pusės pradeda eiti link deeskalacijos. <…> Bent jau kol kas, kiek tenka stebėti apklausas, <…> yra įsivaizdavimas, kad čia opozicija eskaluoja situaciją. Ir prezidento Dudos žingsniai (dėl malonės areštuotiems dviem Seimo nariams – LRT.lt) rodo supratimą, kad jie labiau sau kenkia nei padeda su šiais aštriais protestais“, – sako VU TSPMI dėstytojas.
Jis pabrėžia, kad artimiausiu metu laukia labai svarbūs savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai.
„Jei „Teisė ir teisingumas“ juos pralaimės, jei pralaimės stipriai, tai anksčiau ar vėliau iššauks vidinius debatus partijoje, ar tas pasirinktas kelias yra teisingas. Nes dabartinis kelias – jis atideda vidines diskusijas, ir, kaip teko skaityti, toks kelias pasiriktas iš baimės, kad dabar pralaimėjus dešinė gali vėl suskilti į keletą mažų partijėlių“, – teigia M. Antonowiczius.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
