Analitikas apie rinkimus Taivane ir Kinijos reakciją: Vašingtonas nenori dar vieno konflikto

Dar praėjusiais metais buvo kalbama apie dviejų opozicinių partijų susivienijimą, o lyderiu buvo įvardijamas rinkimuose dabar dalyvavęs Taivano liaudies partijos (TPP) vienas iš lyderių Ko Wen-je. Tačiau tiek Hou Yu-ih, tiek Ko Wen-je nesutarė dėl to, kas rinkimų biuleteniuose bus prezidento, o kas – viceprezidento pozicijose.

„Tai parodė partijų politinės brandos stoką“, – tikino K. Andrijauskas.

Taivano rinkimuose rinkėjų aktyvumas apskritai siekė 71,86 proc. Išrinktasis prezidentas surinko 40,05 proc. balsų, antroje vietoje buvęs Hou Yu-ih gavo 33,49 proc. balsų. Kadangi Taivane prezidentas renkamas daugumos principu, antrojo rinkimų turo nebus.

Pasak K. Andrijausko, kinai gali bandyti šiek tiek pasinaudoti tuo, kad tarp kandidatų buvo mažas atotrūkis, tačiau vis tik per daug šito neakcentuos, kad nepaaštrintų diskusijos šalies viduje apie demokratinius procesus.

Tačiau žymiai didesnė problema yra kartu vykę parlamento rinkimai, kuriuose 52 vietas užsitikrino Kuomintango partija, o 51 vietą gavo DPP partija. Tuo metu TPP partija kol kas teigia, kad spręs, kurios partijos poziciją paremti skirtingais klausimais.

„Mes dabar turėsime sunkaus sugyvenimo laikotarpį <…>. Prezidento laukia nelengvas gyvenimas“, – apie parlamento ir prezidento darbą kartu sakė K. Andrijauskas.

Pasak analitiko, būtent galimus nesutarimus tarp parlamento ir prezidento gali bandyti išnaudoti Kinija, stengdamasi sukelti daugiau sumaišties šalyje. JAV ir toliau palaikys Taivaną, tačiau Vašingtonas nepageidauja naujo konflikto, kuris vyktų Ramiajame vandenyne.

„Iš esmės yra signalas iš Vašingtono DPP neeskaluoti savo idėjų“, – pabrėžia K. Andrijauskas.

Taigi, amerikiečių politika taip pat yra nevienareikšmė. Iš vienos pusės, jie ragina nedidinti eskalacijos regione, iš kitos pusės, nori mažinti salos priklausomybę nuo Kinijos, ypač strateginiuose sektoriuose.

Vidaus politikoje du svarbiausi nesutarimo taškai tikriausiai bus ekonomika ir gynyba. Dėl ekonomikos DPP laikosi pozicijos tolti nuo žemyninės Kinijos, tuo metu Kuomintangas mano, kad santykius reikia palaikyti ir jie galimai galėtų padėti gerinti ir saugumo situaciją regione ir, jų manymu, kuo Taivanas glaudžiau susisiejęs su Kinija, tuo mažesnė karinės agresijos tikimybė.

„Jie kaišios pagalius į ratus tokioms iniciatyvoms, skirtoms atsisieti nuo žemyninės Kinijos, <…> ir mes tikrai galime tikėtis pagalių kaišiojimo į ratus gynybos srityse“, – tikina analitikas.

Taigi, gynybinių pajėgumų plėtojimas, karinės pratybos Kuomintango partijos dažnai yra laikomos Kinijos provokacija, todėl parlamente galima tikėtis jų prieštaravimo įvairioms gynybinėms iniciatyvoms. Tuo metu pokyčiai parlamentinėje valdžioje neturėtų turėti didelės įtakos Lietuvos ir Taivano santykiams, mano RESC analitikas.

Politinių jėgų iškilimas

Anksčiau Taivane buvo kalbama apie dvipartinę sistemą, kur dominavo DPP ir Kuomintango partijos. Pastaroji 1949 metais žemyninėje Kinijoje pralaimėjo pilietinį karą ir pasitraukė į Taivano salą ir nuo tada teigė, kad tai bus placdarmas visos likusios Kinijos atsikovojimui. Kaip pabrėžia analitikas, keičiantis kartoms ir apskritai geopolitinei realybei sunku kalbėti apie tokį scenarijų kaip realistišką.

Šaltojo karo laikotarpiu būtent Kuomintangas valdė salą ir buvo gana griežto autoritarinio valdymo šalininkai. Padėtis šalyje pasikeitė Šaltojo karo antroje pusėje, kai daugiau dėmesio imta koncentruoti į eksportą, atsirado pirmųjų puslaidininkių užuomazgų. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje imta inicijuoti liberalizaciją, vėliau virtusią demokratizacija.

Kaip teigia analitikas, kraštutinieji Kuomintango partijos atstovai teigia, kad tikroji Kinija yra Taivanas, o dėl komunistų valdymo iš esmės kultūra bei visuomenė buvo sugadinta, pakeista. Kai buvo duotas leidimas politinei konkurencijai, Taivane atsirado pagrindinė Kuomintango priešininkė DPP. Ši partija atstovavo kartų kaitos skirtumams ir žmonėms, kurie laiko save senesniais ir tikresniais salos gyventojais. K. Andrijauskas sako, kad politiniuose pasirinkimuose tapatybinis aspektas išlieka kertinis ir kartų kaitos kontekste būtent DPP įgauna vis daugiau galios, o kraštutinės DPP atstovai teigia, kad Taivanas apskritai yra atskiras nuo Kinijos, jie yra kita tauta.

„Vis tik dauguma šalies gyventojų nedalyvauja tuose ekstremumuose, jie yra labiau per vidurį ir palaiko status quo poziciją“, – pabrėžia analitikas.

Būtent dėl noro turėti vidurio poziciją šalies padangėje atsirado TPP. Ji prezidento rinkimuose nors ir liko trečioje vietoje, bet vis tik surinko reikšmingą dalį balsų.

„Tai žymi iš dalies visuomenės nuotaikų pokytį ir atsisakoma šių dviejų partijų tradicinių tarpusavio varžytuvių <…>. Jie yra pavargę, kad Taivanas akcentuojamas ne tik kaip potencialus karo, bet ir potencialus globalaus karo šaltinis. Tai yra taip pat žmonės, kuriems svarbi ekonomika, perspektyvos, darbo vietos“, – tikina K. Andrijauskas.

Dabar buvo ryški kritika dabartinių valdančiųjų socialinei ir ekonominei politikai, dažnai ir norui labiau akcentuoti tapatybinį aspektą. Anot analitiko, keičiantis kartoms vis didesnė Taivano gyventojų dalis mato save kaip taivaniečius, o tik po to kaip kinus, arba mano, kad jie yra tik taivaniečiai.

Tačiau ryškiausiai parlamento ir prezidento rinkimuose buvo matomas augantis atsparumas Kinijos propagandai ir pastangoms daryti įtaką salai, įsitikinęs K. Andrijauskas. Visuomenė tampa vis atsparesnė ir, iš vienos pusės, anot analitiko, kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau taivaniečiai atsieja save nuo Kinijos.

Tačiau laikas eina ne taivaniečių naudai, turint omenyje karinės galios pusiausvyrą Taivano sąsiauryje, o tai supranta ir amerikiečiai, ir taivaniečiai, ir kinai, teigia K. Andrijauskas.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.