Prof. M. Šešelgytė: pasakyti, kad Rusija niekada neužpuls ar negali užpulti Lietuvos, būtų nesąmonė

Vieniems šis beprecedentis karinis konfliktas nebekelia daug emocijų, dalis visuomenės jau priprato prie ilgą laiką trunkančio karo, tačiau kiti nenuilsta, reiškia empatiją ir ragina aukoti visai netoli mūsų esančiai karo krečiamai šaliai.

Su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore prof. MARGARITA ŠEŠELGYTE pasikalbėjome apie dabartines Rusijos karo Ukrainoje aktualijas.

Ukraina susiduria su įvairialypėmis problemomis

Paprašyta įvardinti didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina dėl jau dvejus metus trunkančio karo, politologė pirmiausia išskiria nuovargį.

„Iššūkių tikrai yra nemažai, nes karas jau pereina į trečius metus, todėl atsiranda nuovargis. Nuovargis apėmė ne tik visuomenę, bet ir kovotojus. Viena pagrindinių problemų – žmogiškieji resursai, kovotojai jau yra pavargę, reikia pastiprinimo, labai daug geriausiųjų yra žuvę, o dabar ateina tie, kuriuos reikia vėl iš naujo mokyti. Žmogiškieji resursai – vienas rimčiausių iššūkių, nes Rusija visiškai nevaržo savęs ir nesaugo žmonių, ji jų turi daug. Ukrainiečiams labai sunku atsilaikyti – vis eina ir eina tos ordos į Ukrainą“, – pažymi M. Šešelgytė.

Taip pat VU TSPMI profesorė užsimena apie ginkluotės trūkumą ir tiekimo sunkumus.

„Antras dalykas yra ginkluotė, stringa tiekimas, ypač amunicijos srityje. Labai didelė problema yra ta, kad sandėliai ištuštėjo, o pasigaminti produkcijos nepavyksta taip greitai. Europiečiai buvo pažadėję 1 mln. amunicijos vienetų per metus, bet pavyko, ko gero, tik 300 tūkst. – tai rodo, kad net ir labai norint ginklų nepavyksta pagaminti, o rinkoje visi konkuruoja dėl to paties – tų amunicijos vienetų yra tiek, kiek yra. Tai amunicija ir sunkieji ginklai, apskritai ginkluotės reikia“, – pabrėžia politologė.

M. Šešelgytė pažymi, kad Vakarų politinė valia remti Ukrainą stringa. Visgi Jungtinės Valstijos vis dar išlieka lydere pagal karinės paramos tiekimą. Kalbėdama apie Europos valstybių skiriamos paramos mastą, profesorė tvirtina, kad jis nuo vasaros išaugęs, tačiau to vis dar neužtenka Ukrainos poreikiams.

„Matome, kad JAV tampa paralyžiuotos dėl artėjančių rinkimų, ir dabar viskas susipina į rinkiminę retoriką. Senatas, radikalios dešinės atstovai piktinasi, jie patvirtino paramą, bet panašu, kad Kongrese ji gal ir nebus patvirtinta, o ta parama yra labai svarbi.

Apskritai parama Ukrainai nuo vasaros sumažėjo, ir daug daugiau jos Ukrainai teikia Europa, ES institucijos ir valstybės narės. Bet, atsižvelgus į paramos sandarą, ginkluotės srityje vis dar dominuoja JAV.

Taip pat netgi jei Europos valstybės mobilizuotųsi kartu su Europos institucijomis, tos paramos neužtenka – kiekvienais metais Ukrainai tik biudžetui papildyti reikia apie 42 mlrd. eurų, nekalbant apie kitus poreikius. ES patvirtino 50 mlrd. keleriems metams – to nepakanka, taigi paramos klausimas yra aktualus“, – tvirtina pašnekovė.

Ruoštis blogiausiam, o tikėtis geriausio

Anot M. Šešelgytės, galvojant apie šiandienius Rusijos agresijos protrūkius ir Lietuvos saugumo situaciją jų kontekste, reikia kalbėti apie įvairius scenarijus mūsų šaliai. Rusija gali provokuoti NATO šalis, tačiau jai šiuo metu tai neatneštų jokios naudos.

„Aš tvirtinu: visą laiką reikia ruoštis blogiausiam, o tikėtis geriausio. Pasakyti, kad Rusija niekada neužpuls ar negali užpulti Lietuvos, būtų nesąmonė, nes ji gali tai padaryti. Dabar ji nukraujavusi ir turi kitų užsiėmimų, ačiū Dievui, kad mes dabar galim visi jaustis šiek tiek saugesni, bet jeigu net, tarkim, autoritarinių valstybių sprendimas priklauso nuo kalkuliacijų, kurios vyksta režimo vadovo galvoje, ko jis nori, nes puolimas turi tam tikrą tikslą.

Jeigu yra noro dabar parodyti savo viršenybę prieš NATO, noro paprovokuoti NATO, tai jis gali ir dabar užpulti, tų pajėgumų yra. Klausimas tik, kas iš to, nes šiuo metu, jeigu NATO įsitrauktų, aišku, Rusiją visiškai sutriuškintų. Tai galbūt sustabdytų tokį sprendimą Putino galvoje. Bet paneigti tokios galimybės mes negalime net šiandien. Ką jau kalbėti po kelerių metų, nes Rusija labai daug investuoja į savo karines pajėgas, karinę pramonę, kuri dirba trimis pamainomis, karinis biudžetas kyla labai nemažai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia VU TSPMI direktorė.

Rusijos ekonomika labai buksuoja

Kaip teigia profesorė, Rusijos ekonomika šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir susiduria su galybe problemų.

„Tik klausimas yra tvarumas, nes, aišku, visą laiką yra skirtingų sričių ekspertų – tie, kurie išmano karinę sritį, turi vieną viziją. O ekonomistai mano kitaip. Vienas žymesnių Rusijos ekonomistų yra Sergejus Gurijevas, kuris šiuo metu dirba Sciences Po universitete Paryžiuje. Jo manymu, Rusijos ekonomika labai buksuoja, ir tai, kad ji leidžia daug, nereiškia, jog uždirba tuos pinigus. Senka rezervas, Rusija skolinasi, skolinimuisi sąlygos nepalankios, taigi po metų kitų Rusijoje gali kilti labai rimtų ekonominių problemų.

Rusija bandė išspręsti energijos išteklių diversifikaciją, kuri įvyko Europoje, bandydama permesti tuos resursus į kitas valstybes, pavyzdžiui, Indiją. Bet ji irgi jau kalba apie a) importo iš Rusijos sumažinimą; b) Indija moka rupijomis, ką dabar su tomis rupijomis daryti – nėra tas pats, kas euras ar doleris. Tai tokių detalių irgi reikia nepamiršti“, – akcentuoja M. Šešelgytė.

Smarkiai išaugęs konfliktiškumas

Politikos mokslininkė tvirtina, kad, nors konfliktiškumas pasaulyje šiuo metu yra išaugęs, apokaliptinės mintys apie galimą karą neturėtų užvaldyti mūsų visuomenės.

„Man atrodo, kad ruoštis reikia, bet apokaliptinių minčių nereikia turėti. Jeigu būsim gerai pasiruošę, tada ir kitaip vertinsim aplinką. Jeigu būsim labai išsigandę, o gąsdina visi, tai gal reikia eiti užsidaryti į bunkerį ir sėdėti?

Ne, valstybėje turi vykti gyvenimas, mes šiandien dar nemirėm, matyt, nemirsim ir rytoj. Bet pasiruošti labai svarbu, nes yra Rusija, yra Baltarusija, yra pasaulis. Jeigu pasižiūrėtume, kas vyksta dabar, konfliktiškumas po Šaltojo karo pabaigos yra išaugęs labai smarkiai, daug konfliktų – tai yra vienas aspektas“, – pasakoja M. Šešelgytė.

Be to, ji pažymi, kad Lietuvos pagrindinė sąjungininkė JAV nori mažiau dalyvauti užsienio politikoje.

„Antras aspektas – mūsų pagrindinė sąjungininkė JAV labiau rūpinasi vidaus reikalais, rinkimų pabaigoje tai nepasikeis. Tai poliarizuota visuomenė, kuriai nelabai rūpi užsienio politika, ji nori, kad būtų sprendžiamos vidinės problemos. Taip pat, jei tai bus užsienio politika, tai greičiausiai bus Ramiojo ir Indijos vandenyno šalys.

Šioje situacijoje bet kokiu atveju mums reikia ruoštis ir dar įtikinti europiečius. Po pastarųjų Donaldo Trumpo žodžių, man atrodo, Europa dar labiau susiims“, – įsitikinusi politologė.

V. Zalužno atstatydinimas – noras pokyčių karo lauke

Paklausta apie tai, kaip vertina Ukrainos prezidento sprendimą atleisti Valerijų Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų, profesorė tikina, kad tai, kas komunikuojama ir iš tiesų vyksta šalies viduje, ne visada sutampa.

„Iš tiesų visą laiką sklando daug visokių paskalų, ne visada jos pasitvirtina. Vidaus politikos virtuvės mes labai dažnai ir neišmanom, ir nesužinosim. Vienas dalykas – kas komunikuojama, antras dalykas – kaip ten iš tikrųjų yra. Nesutarimai tarpusavyje, didelis Zalužno populiarumas ir noras galbūt truputį pertvarkyti kariuomenę, pertvarkyti taktikas ir strategijas.

Vakarai ypač tikėjosi to counteroffensive (liet. „kontrpuolimo“ – aut. past.), kad tada bus perversmas, tačiau to neįvyko, tai irgi, matyt, siunčiama žinia, jog dabar mes kažką pakeisim. Daug yra dedamųjų. Man atrodo, kad Ukrainos prezidentas yra tas žmogus, kuris mobilizavo šalį ir sugebėjo visuomenę sutelkti, įtikinti nepasiduoti. Jis tikrai turi didelį gebėjimą kariauti šitą karą, ir jo sprendimai yra jo sprendimai“, – dalijasi įžvalgomis politologė.

Sėstis prie derybų stalo kol kas nepalanku

Rusijos karo Ukrainoje situacija jau ilgą laiką neprogresuoja – nė viena pusė negali pasigirti žymesniais laimėjimais. Pasak M. Šešelgytės, Ukraina ir Rusija netolimoje ateityje sėstis prie derybų stalo neturėtų – abiem pusėms kol kas tai nebūtų palanku.

„Yra įvairių prognozių ir scenarijų. Kol kas sėstis prie derybų stalo nei vienai, nei kitai pusei nėra palanku, nes situacija yra užstrigusi, kiekviena šalis norėtų sau palankių sąlygų ir tada galbūt sėstų prie derybų stalo. Dabar tie, kurie vertina galimybes pakeisti situaciją, sako, kad dėl šių trūkumų, būtent dėl ginkluotės, amunicijos trūkumo, nei viena, nei kita pusė per daug nepasistūmės.

Sunku pasakyti, nes buvo daug prognozių, kare yra labai daug kintamųjų, ir tos prognozės nebūtinai pasitvirtina. Šie metai, ko gero, bus štilio metai. Labai svarbus veiksnys – rinkimai JAV, panašu, jog Putinas labai laukia, kad laimėtų Trumpas, ir jau tada būtų galima daryti išvadas. Nežinau, ar tie lūkesčiai yra pagrįsti, bet, be abejo, Trumpo atėjimas bus išbalansuojantis veiksnys, kitaip viskas dėliosis“, – pažymi VU TSPMI direktorė.

Izraelio ir „Hamas“ karas nukreipia dėmesį nuo Ukrainos

Pasakodama apie tai, kaip karas Gazos Ruože keičia karo eigą Ukrainoje, M. Šešelgytė akcentuoja sumažėjusį dėmesį karui Ukrainoje.

„Pastaruoju metu žiūrėjau CNN, kai prasidėjo atakos prieš Izraelį, nuo pirmos dienos Ukrainos karas nuėjo į antrą planą.  Dabar paramos paketas užstrigęs ir vieniems, ir kitiems. Tiesiog atitraukia dėmesį“, – sako politikos mokslininkė.

D. Trumpo perrinkimas prezidentu reikštų didesnį JAV atsigręžimą į vidaus politiką

Šiais metais laukia daug pasaulinio masto svarbos rinkimų. Vieni svarbiausių – lapkričio mėnesį vyksiantys JAV prezidento rinkimai. Paklausta, kokią įtaką karo padėčiai Ukrainoje galėtų turėti tai, jeigu dabartinis šalies prezidentas Joe Bidenas nebūtų perrinktas, o jį pakeistų buvęs šalies vadovas D. Trumpas, profesorė pažymi, kad prognozuoti įvykius šiandien nėra itin lengva.

„Galbūt Putinas tikisi, kad, kaip Trumpas sakė, jog „aš karą galiu pabaigti per 24 valandas“, o Putinas sakė „netiekit ginklų, ir karas baigsis“. Jis labai teisingai pasakė, bet kai to jis tikisi, klausimas yra toks: kiek Trumpas, kai jau bus išrinktas ir nereikės šnekėti vidaus auditorijoje, laikysis tos pačios pozicijos, kurios laikosi dabar?

Yra tam tikrų klausimų, kuriuos spręsdamas jis tikrai bus aršus, griežtas. Trumpas anksčiau buvo apsistatęs protingais žmonėmis, kurie ėjo su juo dirbti dėl to, jog šalį reikia gelbėti, o dabar jis, panašu, stums juos toliau, norės lojalių žmonių. Ką tie lojalūs žmonės pasakys – tai vienas nežinomasis.

Antras dalykas – kiek vidaus ir užsienio politikos santykis, balansas jo prezidentavimo darbotvarkėje bus užtikrintas, nes iš viso to, ką matome, ir iš to, ko visuomenė nori iš jo, vis dėlto daugiau noro yra atsigręžti į vidaus politiką. Be to, Trumpas yra linkęs pyktis su Kinija. Bet dviem frontais kovoti labai sudėtinga, nes JAV galia dabar nusilpusi, yra tikimybė, kad Europa apskritai nebebus prioritetas JAV darbotvarkėje“, – tvirtina pašnekovė.

„Kyla klausimas, kiek europiečiams pavyks susitelkti. Pastaruoju metu Europa neblogai telkiasi, o tai, kad Trumpas gali išvesti JAV iš NATO, yra bulvarinės šnekos, jau rudenį tokios kalbos sklido, visi yra baisiai išsigandę ir bando mobilizuotis. Man atrodo, kad netikėtai Trumpas gali tapti tuo veiksniu, kai ES geriausiai mobilizuojasi, geriausiai sprendimus priima krizių metu – per finansų krizę, koronavirusą, karą Ukrainoje.

Man atrodo, gali būti taip, kad Trumpo išrinkimas bus labai pozityvus veiksnys Europai šiek tiek susitvarkyti ir pakeisti mąstymą“, – teigia M. Šešelgytė.

Perspausdinta iš bernardinai.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.