Europos Sąjunga siūlo visišką glifosato draudimą: ar tai naudingas sprendimas?

Europos Sąjungos (ES) pastangos užtikrinti kuo geresnę sveiką aplinką yra didelis žingsnis į priekį. Viena iš priemonių tai padaryti tapo glifosato naudojimo draudimas. Susipažinkime su glifosatu kaip terminu – tai yra vienas iš plačiausiai pesticiduose naudojamų veikliųjų medžiagų, neleidžiančių nepageidaujamiems augalams augti greta pasodintų kultūrų arba sunaikinančių tokius augalus arba jų dalis, tačiau, kaip tvirtinama, yra susijęs su sveikatos ir aplinkos rizikomis, taip tampa viena iš labiausiai ginčus keliančių medžiagų žemės ūkyje. Tačiau ar visiškas jo draudimas yra tikrai ir protingas, ir naudingas sprendimas?

Svarbu pripažinti, kad glifosatas yra ne tik naudingas, bet ir efektyvus pesticidas, kurį pasaulio ūkininkai naudoja auginamų kultūrų gerinimui siekiant prieš sėją išnaikinti piktžoles. Tačiau nuomonės išsiskiria į dvi grupes. ES atkreipia dėmesį į didelį glifosato naudojimo potencialų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Įvairūs tyrimai rodo, kad glifosato naudojimas gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, įskaitant potencialų kancerogeninį poveikį. 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinis Vėžio institutas yra pripažinęs, kad glifosatas gali būti vėžio sukėlėjas. Teigiama, kad yra įrodyta praktiškai, jog dėl glifosato poveikio žmogaus organizme gali išnykti gerieji mikroorganizmai, o tokiu būdu žmogus patenka į rizikos grupę dėl įvairių susirgimų – grybelinių, taip pat ir onkologinių. Atsižvelgus į šiuos faktus, ES ėmėsi veiksmų, siekdama apsaugoti piliečius ir aplinką nuo potencialių pavojų, todėl Europos Komisija 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą ES nutraukti nuo 2022-ųjų pabaigos, tačiau valstybėms narėms leido pačioms nuspręsti ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau. To rezultate žinome, jog 2019 metais Austrija pirmoji iš ES narių pritarė įstatymo keitimo projektui, kuriuo šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą. Prancūzija 2019 m. uždraudė savo šalyje naudoti herbicidą, kurio sudėtinė veiklioji medžiaga yra glifosatas, o kitus produktus iš rinkos planavo išimti nuo 2020 m. Taip pat nuo 2020 metų Vokietija ruošėsi pradėti riboti glifosato naudojimą agro-versle. Lietuvoje, LR Seimo narių grupė, atmesdama visas diskusijas ir ūkininkų susirūpinimą, nusprendė, jog apribojimą nori įvesti taip pat anksčiau.

Visiškas glifosato draudimas ES kelia rimtus klausimas dėl poveikio žemės ūkiui ir ekonomikai. Nepaisant nuogąstavimų, kurie yra paremti „gali būti“ žodžiais, dėl galimo glifosato poveikio sveikatai, būtina atidžiai įvertinti ir galimas neigiamas pasekmes, kurias gali turėti toks draudimo įteisinimas. Pirmiausia, būtina pažymėti, kad kitos alternatyvios augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos, veiksmingai naikinančios visas daugiametes ir vienmetes vienskiltes bei dviskiltes piktžoles nėra. Manau, kad tai gali vienareikšmiškai paveikti ūkininkų galimybes kontroliuoti kenkėjus ir užtikrinti sveiką kultūrų užauginimą. Be glifosato, ūkininkai turės ieškoti kitų būdų, galimai mažiau veiksmingų, o tuo pačiu ir brangesnių produktų, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus Jono Sviderskio teigimu – „Neturime pakaitalo, o jei jis ir atsiras – tai bus brangu. Žemdirbiai eilinį kartą liks blogesnėse konkurencinėse sąlygose.“ Žvelgiant iš ūkininkų perspektyvos, mano nuomone, mažieji, ne stambiųjų ūkininkų kategorijai priklausantys žemdirbiai, gali turėti dar daugiau neigiamų pasekmių, kurie neretai dirba ribotomis finansinėmis sąlygomis, o ES apie galimą finansavimą įsigyti alternatyvius herbicidus, siekiant padėti ūkininkams „sugrįžti į vėžes“ nebuvo užsiminusi. Taip pat vertėtų paminėti, kad glifosato draudimas gali turėti rimtą ekonominį poveikį tiek ūkininkams, tiek vartotojams. „Teks arba daugiau žemę dirbti, arba naudoti brangesnes priemones. O naudojant kitas priemones, kaštai dvigubai didesni“, – sako Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vyr. agronomas Alvydas Ivanavičius. Manau, jog nenuostabu, kad padidėjęs produktų kainų spaudimas, kurį sukelia brangesnės alternatyvos glifosatui, gali sukelti žemės ūkio sektoriaus nuosmukį, taip didinant kainas maisto vartotojams. Dar vienas svarbus aspektas, kodėl glifosato draudimas nėra naudingas sprendimas – taršos didinimas. Glifosato draudimui įsigaliojus, laukus purkšti teks kur kas daugiau kartų, ko rezultate – traktoriai į laukus važiuos dažniau, naudos ženkliai daugiau kuro ir chemijos, taigi kyla klausimas – ES stengiasi užtikrinti kuo sveikesnę aplinką, skatindama ją teršti daugiau?

Europos maisto saugos tarnybos, Europos cheminių medžiagų agentūros ir kitų pasaulio tyrėjų vertinimai prieštarauja Tarptautinės vėžio agentūros išvadoms apie galimai kancerogeninį glifosato poveikį. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) po nuodugnių tyrimų dėl glifosato poveikio žmonių, gyvūnų ir aplinkai vertinimo ir nenustačiusi svarbiausių susirūpinimą keliančių sričių, paskelbė, kad glifosatas yra saugus naudoti, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) patvirtino, kad glifosatas nėra klasifikuojamas kaip kancerogenas, mutagenas arba toksiškas. Svarbiausia yra ieškoti kompromisų siekiant priimti subalansuotus sprendimus, kurie dar geriau ir detaliau įrodys glifosato saugumą, tuo pačiu metu suteikiant pakankamai palaikymo ūkininkams ir užtikrinant, kad kol vyksta diskusijos, įstatymų keitimai, besikeičiantys draudimai ir leidimai, būtų turimos ir siūlomos efektyvios alternatyvos glifosato naudojimui. Manau, jog vertėtų apmąstyti ir apie suteiktos galimybės valstybėms narėms individualiai rinktis glifosato draudimą šalies viduje panaikinimą. Remiantis tuo, kad Europos Komisija pratęsė glifosato naudojimo terminą iki 2033 m. teigiamai įvertinusi naujausius ECHA ir EFSA mokslinius tyrimus apie glifosato saugumą, tačiau paliko galimybę dėl šios medžiagos naudojimo nacionaliniu lygiu spręsti kiekvienos šalies vyriausybei individualiai. Šia galimybe naudojasi ne viena valstybė narė, kuri toliau sėkmingai plėtoja žemės ūkį, kuomet kitų valstybių, kurių vyriausybės nusprendė drausti herbicido naudojimą, o taip pat ir Lietuvos, žemdirbiai žemės ūkio konkurencingumą tarptautinėje arenoje pralaimi.

Apibendrinant galima teigti, kad galutinis sprendimas dėl glifosato (ne)draudimo, kuris, beje, vis dar turės įvykti, Europos Sąjungoje bus svarbus žingsnis, kuris nulems tolimesnę žemės ūkio puoselėjimo ateitį. Tačiau svarbu ne tik priimti šį sprendimą, bet ir užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos jo įgyvendinimui, draudimo politika būtų protingai apsvarstyta ir suderinta visų ES valstybių narių mastu, suteikdama lygiavertes ir sąžiningas galimybes, atsižvelgiant į visus suinteresuotus asmenis ir nepamirštant kompetentingų tyrėjų vertinimų.

Agnė Venslovaitė, VU TSPMI trečio kurso studentė

Straipsnis parengtas kurso „Šiuolaikiniai ES iššūkiai” metu.