VU TSPMI studentas Andrius Žukauskas dalinasi savo įspūdžiais iš studijų institute, studijų mainų Estijoje ir Prancūzijoje bei papasakojo apie laisvalaikį, kurį leidžia mokydamasis kalbas ir domėdamasis menu. 

Kaip atrodė tavo kelias į VU TSPMI? Kas paskatino tave pasirinkti studijas institute ir ar pasiteisino tavo lūkesčiai? 

Kelias į VU TSPMI nebuvo pats lengviausias: mokykloje labai mėgau literatūrą, domėjausi literatūrologija,  tačiau kartu pirmininkavimas gimnazijos mokinių tarybai leisdavo atsiskleisti ir vidiniam diplomatui, tad daug svarsčiau, kuriuos mokslus – literatūros ar politikos – rinktis. Manyčiau, kad priimti sprendimą padėjo dalyvavimas Jaunųjų politologų mokykloje, kurioje pamačiau, kad politikos mokslai gali būti labai įvairūs ir ne tokie „sausi“, kaip kad iš pradžių galvojau, tad pirmu numeriu pasirinkau VU TSPMI. 

Studijos institute mane nustebino temų ir aspektų, kuriais galima tirti politinį gyvenimą, įvairove, o taip pat ir bendruomene, kurios nariai ir narės – labai skirtingos ir įdomios asmenybės. Galiausiai pradžiugino ir tai, kad studijų procese skatinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir kūrybiškumas, o, labai norint, galima atrasti ir nemažai meno bei politikos sąsajų.  

Kaip apibūdintum studijas institute būsimiems studentams? Kuo studijos ir VU TSPMI bendruomenė išsiskiria nuo kitų universitetų ar fakultetų? 

Kritinis mąstymas, pagarba nuomonių įvairovei, kūrybiškas ir nestandartinis požiūris į problemas, rašto darbai – pirmieji žodžiai, apie kuriuos pagalvojau, paprašytas apibūdinti studijas VU TSPMI. Manyčiau, kad institute sudarytos puikios sąlygos lavinti aukščiau paminėtas kompetencijas: pateikiama įvairių skaitinių, dėstytojai, nors ir reiklūs, kartu kuria saugią aplinką diskusijoms bei jas skatina, kviesdami iš įvairių kampų aptarti temą. Taip pat reikia ir nemažai rašyti siekiant demonstruoti kritinį mąstymą ir įdomesnį požiūrį į analizuojamą problemą. Kaip dar vieną išskirtinumą paminėčiau ir studentams sudaromas galimybes ugdytis už instituto ribų. Pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjį institutas suteikė galimybę dalyvauti diskusijoje su tuometiniu Prancūzijos valstybės sekretoriumi Europos reikalams Clément‘u Beaune‘u, o 2022 m. galėjau dalyvauti ir Demokratijos ateities forume. Mano manymu, visa tai, o kartu ir faktas, kad instituto bendruomenė yra labai įvairialypė ir kad pačiame institute veikia keturios skirtingos studentų organizacijos, ir išskiria VU TSPMI iš kitų fakultetų. 

Studijų metu buvai išvykęs į dvejus mainus: Tartu universitete Estijoje ir Sciences Po universitete Prancūzijoje. Kaip vertini šias patirtis? 

Esu labai dėkingas ir laimingas, kad turėjau galimybę visus metus mokytis užsienyje. Negalėčiau teigti, kad patirtys studijų prasme buvo visiškai skirtingos, tačiau tam tikri dalykai išsiskyrė: Paryžiuje nemenkas iššūkis būdavo tris valandas trunkančios paskaitos ir seminarai, tačiau džiaugiausi, kad galėjau patobulinti savo prancūzų kalbos įgūdžius, o taip pat mokytis apie operą ir politiką. Žinoma, labiausiai džiugino pats miestas ir kultūrinių renginių bei parodų įvairovė jame (išskirčiau matytą milžinišką Marko Rothko, JAV abstrakčiojo ekspresionizmo tapytojo, parodą, o taip pat ir galimybę klausytis pačių geriausių simfoninių orkestrų (nuo Bostono iki Berlyno ar paties Paryžiaus simfoninių kolektyvų) Paryžiaus filharmonijoje). Galiausiai maloniai stebino skrydžių kainos, tad netgi apsilankiau ir Marakeše.  

Patirčių prasme Tartu labai skyrėsi nuo Paryžiaus. Nors Tartu miestas mano studijų metu buvo Europos kultūros sostinė, kartais meno renginių ir parodų man pritrūkdavo. Tačiau viską kompensavo puikios studijos Johano Skytte institute: labiausiai patiko tai, kad diplomatijos meno galėjau mokytis iš Estijos ambasadoriaus Alaro Streimanno, užsienio politikos analizės paskaitose būdavo akcentuojama semiotikos ir kultūros svarba analizuojant tarptautinius įvykius, o taip pat studijų procese buvo gausu ir simuliacijų, kurių metu teko išbandyti save ir įvairių valstybės sprendimų priėmėjų amplua. Taigi, summa summarum, mainuose galėjau augti tiek kaip būsimas specialistas, tiek ir kaip asmenybė. 

Kaip leidi savo laisvą laiką po studijų ir kaip atrodo tavo vasara, ar stengiesi nuveikti ką nors produktyvaus? 

Laisvalaikiu domiuosi muzikos istorija, nemažai laiko praleidžiu lankydamasis operos teatre ir klasikinės muzikos koncertuose. Domina ir kalbos – daugiausiai laiko skiriu prancūzų kalbos įgūdžiams tobulinti, moku lotynų kalbą, o taip pat esu pasiekęs kuklų latvių ir estų kalbų A1 lygį. Vasarą, turbūt skirtingai nei daugelis, skiriu laiko ir operų įrašų, kurių nespėjau pamatyti per mokslo metus, peržiūrai. Taip pat siekiu paskaityti ir grožinės literatūros, kadangi per mokslo metus tenka skaityti nemažai mokslinės literatūros – tokiu būdu kiek galiu pailsėti nuo politikos mokslų. Be to, šią vasarą su „Erasmus+“ programa dalyvavau ir jaunimo mainuose Italijoje, o kadangi ilgai svajojau gyvai pamatyti Edvardo Muncho darbus, taip pat planuoju kelionę į Oslą.  

Ko norėtum palinkėti VU TSPMI bendruomenei? 

Prasmės ieškotojas Vytautas Mačernis kvietė mokėti gyventi „dūžtančiose formose“, nušviečiant sau ir kitiems kelius. Prasmingai veikti šiais neramiais laikais linkiu ir VU TSPMI bendruomenei.