– Kokia tavo istorija?  

Dovydas Bernotas, iš Kauno. Istorija niekuo neišskirtinė: atsakingai į mokslus žvelgiau jau nuo pat pirmos klasės, o nuoseklus bei sistemingas mokymasis mane atvedė ten, kur esu dabar – TSPMI.

– Kokia veikla užsiėmei mokyklos metais bei užsiimi studijuodamas?

Mokyklos metai buvo savęs ieškojimo metai. Nuo vakarėlių organizavimo, žvejų laidų kūrimo, verslo plėtojimo ir darbo su startuoliais iki moksleivių interesų atstovavimo nacionaliniu lygmeniu. Ankstesniais mokyklos metais pavyko įkurti ganėtinai sėkmingą ir pelningą internetinių žaidimų projektą, o kai pajamas reikėjo kažkur išleisti, investavau į savo hobį – žvejybą. Kadangi buvau visai drąsus ir kupinas savęs realizavimo minčių vaikinas, pradėjau kurti savo žvejų laidą, kurią talpindavau į internetą. Susidomėjimas laida buvo toks didelis, kad keletas žvejų parduotuvių net siūlėsi bendradarbiauti, o man viso labo tebuvo kokie 13 metų. Nežinau, ar visiems buvo tiesiog juokinga, ar man iš tiesų gerai sekėsi. Dabar įsijungęs savo laidas pradedu kvatoti, bet tai buvo didelis posūkis mano gyvenime, nes patikėjau savimi. Patikėjau tuo, kad jei ką nors darysiu nuoširdžiai ir atkakliai, man pavyks.

Vėliau, keičiantis hobiams, susidomėjau muzika. Valandų valandas naršydavau internete ieškodamas kuo mažiau žinomos dainos, ją suradęs kurdavau mix’us ir dalindavausi su draugais. Kokių 16-kos metų išmokau groti grotuvais, tuomet įvyko ir mano pirmieji pasirodymai įvairiose Kauno vietose. Vėliau susikūriau muzikinį blogą, jame talpinau savo šviežius radinius (dainas), bet apie jį žinojo tik mano Facebook draugai. Kas liečia rimtesnes veiklas, didžiąją mano užklasinio laiko dalį suvalgydavo savanorystė Lietuvos moksleivių sąjungoje. Savanoriavau ten beveik trejus metus. Smagu, kad Kauno moksleiviai patikėjo mano nuoširdžia veikla ir vienerių metų kadencijai buvau išrinktas jų atstovu. Šioje organizacijoje turėjau galimybę suprasti, ką reiškia vadovauti daugiau nei 100 savanorių komandai, atstovauti moksleivių interesus savivaldybėje, derėtis ir suprasti, kad būtent tu esi didelės bendruomenės veidas. Ši atsakomybė mane „vežė“. „Vežė“ taip, kad vėliau tapau ir Kauno miesto jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos narys, o kasmetiniuose savivaldybės rengiamuose apdovanojimuose buvau nominuotas Kauno jaunimo lyderiu. Šios patirtys mane sukūrė tokį, koks dabar esu. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, visada labai mėgau užsiimti verslu, tad dvyliktos klasės metu su kolega įkūrėme „BeDifferent“ įmonę, kuri moksleiviams ir mokykloms gamina jų norimą atributiką (dažniausiai džemperius).

Studijų metu neapleidau savo didžėjaus hobio, kartas nuo karto kur nors groju, internete patalpinu kokį mix’ą. Pirmame kurse atlikau praktiką Vilniaus miesto savivaldybėje, o dabar didžiąją laiko dalį skiriu darbui Europos Parlamento nario Lietuvos biure. Taip pat dirbu ir su keleto užsienio kompanijų viešaisiais ryšiais. Turiu ir startuolio idėją, kuri greitu metu turėtų sulaukti finansavimo ir vasarą ketinu paleisti šį produktą Lietuvoje.

– Kodėl pasirinkai studijuoti VU TSPMI?

Su studijomis viskas nebuvo taip paprasta. Pagal 100 talentų programą, kuri turėjo vieną visiškai finansuojamą vietą visuomeniškai aktyviam moksleiviui, ketinau stoti į ISM. Tačiau jau finaliniame etape, kai mūsų liko vos keli, paaiškėjo, kad reikiama suma, kuri būtų skirta moksleivio studijoms ISM, nebuvo surinkta. Buvo apmaudu, tačiau tai nebuvo pasaulio pabaiga, nes žinojau, kad dar yra ir TSPMI. Ganėtinai sėkmingai pasibaigus brandos egzaminų pasiutpolkei, pirmu numeriu stojau būtent čia, kur dabar ir studijuoju. Šį sprendimą priėmiau atsakingai, konsultavausi su studijuojančiais, baigusiais ir studijavusiais, bet metusiais studijas. Tuoj prabėgs jau antri studijų metai, o aš nesigailiu. Nors laiko studijoms skirti negaliu tiek, kiek reikėtų, tačiau studijų rezultatais skųstis negaliu. Šis Institutas tai vieta, kuri priverčia pasidomėti tuo, kuo šiaip nesidomėtum, o vėliau nustebti, kaip tai pravartu ir sveika bendram pasaulio pažinimui.

– Kokia yra tau įsimintina istorija, įvykusi VU TSPMI?

Gal ši istorija įvyko ir ne TSPMI, bet pirmakursių stovykloje, kurioje pats buvau fuxas. Visi TSPMI studentai žino, kad fux’ų stovykloje būna vienas netikras fux’as, o kaip tik su tokiu aš ir praleidau didžiąją laiko dalį stovykloje. Buvo kiek apmaudu sužinojus, kad jis antrakursis ir į paskaitas kartu vaikščioti neteks. Tada ir supratau, kokia ta gamta įdomi, įdomi ir TSPMI bendruomenė. Aišku, gerąja prasme.

– Kaip tu prisidedi prie Lietuvos  kūrimo? 

Savo vaidmenį Lietuvos kūrime aš įsivaizduoju labai paprastai. Lietuva man suteikia galimybę išlikti savimi, būti šalia artimiausių žmonių, o mainais į tai aš jai atiduodu save ir savo kasdienį smulkių darbų rezultatą. Juk kiekvieno čia gyvenančio žmogaus kasdienis triūsas ir kuria tą vaizdą, su kuriuo mes susiduriame kasdien, o bet kas atvykęs gali pamatyti pirmą kartą. Tik būdamas čia aš galiu jaustis svarbus ir reikalingas. Laikausi nuomonės, kad valstybės kūrimo negalime numesti kitiems žmonėms. Aš jau atsisakiau laukti kažkokio stebuklo, atsisakyti turi ir kiti.