Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje

Projekto vadovas
Liutauras Gudžinskas
Projekto trukmė
2015 07 01–2017 06 30
Dalyviai
Vitalis Nakrošis
Vytautas Kuokštis
Romualdas Bakutis
Siekiama paaiškinti gerovės visuomenės kūrimo Lietuvoje prielaidas ir pateikti rekomendacijas

Projekto aprašymas

Žvelgiant į Lietuvą ir jos nueitą kelią atkūrus nepriklausomybę, galima konstatuoti gana nuoseklų politinių ir ekonominių reformų įgyvendinimą Vakarų pavyzdžiu. Nepaisant to, išlieka itin žemas piliečių pasitikėjimas šalies valdžios institucijomis. Taip susiklosto ydingas ratas, kai asmenys nepasitiki jų elgesį reguliuojančiomis valdžios institucijomis, tad šių efektyvumas yra ribotas, kas dar labiau įtvirtina nepasitikėjimą jomis. Todėl projekte siekiama apjungiant tris svarbius socialinių mokslų konceptus – institucijas, pasitikėjimą ir gerą valdymą – paaiškinti gerovės visuomenės kūrimo Lietuvoje prielaidas ir pateikti rekomendacijas dėl jos institucinių defektų sprendimo.
Tyrimas turi tris lygmenis. Pirmiausia konstruojamas teorinis modelis, kuris pagrįstų viešųjų politikų poveikį žmonių tarpusavio pasitikėjimui ir politinėmis institucijomis. Tai atliekant įvertinami tiek pastaruoju metu nemažo dėmesio susilaukę bendrieji teoriniai argumentai dėl politinių institucijų ir politinės lyderystės poveikio žmonių socialiniam kapitalui bei mokestinei moralei, tiek vidutinio nuotolio teorijos, nagrinėjančios šiuos procesus VRE.
Antras lygmuo empirinis. Atliekama statistinė regresinė analizė, kuria siekiant patikrinti, ar VRE žmonių tarpusavio pasitikėjimo dinamika koreliuoja su pasitikėjimu politinėmis institucijomis, bei vykdoma Lietuvos ir Estijos viešųjų politikų lyginamoji proceso atsekimo analizė. Kadangi Estijoje pasitikėjimo lygis valstybės institucijomis yra vienas aukščiausių VRE, tyrimas leidžia detaliau įvertinti, kiek šį reiškinį Lietuvoje sąlygoja „priklausomybė nuo kelio“, taip pat, kokios yra būtinos politinės ar institucinės prielaidos siekiant užtikrinti deramą žmonių pasitikėjimą esminėmis valstybinėmis institucijomis.
Galiausiai trečiuoju ‐ preskripciniu ‐ lygmeniu, numatoma pateikti praktines rekomendacijas, kaip turėtų būti formuluojamos viešosios politikos tam, kad būtų užtikrintas aukštesnis pasitikėjimo lygis Lietuvoje.