Valentinas Beržiūnas gins disertaciją „Lietuvos užsienio politikos formavimo tapatybiniai veiksniai” socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacija rengta 2012-2017 metais studijuojant doktorantūroje.
Disertacijos gynimas vyks birželio 15 d. (ketvirtadienį). 11:00 val., 402 aud.
Moksliniai vadovai:
doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S).
Politikos mokslų krypties tarybos sudėtis:
Pirmininkas – prof. dr. Tomas Janeliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S);
prof. dr. Gediminas Vitkus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S);
doc. dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija – 05H);
doc. dr. Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05H);
dr. Asta Rootsi (Baltijos gynybos koledžas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S).
Disertacijos tikslas yra atskleisti ryšį tarp lietuvių užsienio politikos sprendimų priėmėjų kolektyvinės tapatybės, jų konstruojamos ir artikuliuojamos Lietuvos tapatybės ir nacionalinių interesų sampratos bei konkrečių užsienio politikos pasirinkimų. Remiantis konstruktyvizmo prieiga tarptautinių santykių teorijoje, formuluojamos teorinės prielaidos užsienio politikos sprendimų priėmimo ir valstybės tapatybės konstravimo procesų tyrimui. Analizuojama konstruktyvistinė tarptautinių santykių teorijos prieiga, išryškinant svarbiausias idėjas, kurios panaudojamos analizėje. Išskiriami ir nagrinėjami du pagrindiniai tyrimo elementai – valstybės tapatybė ir užsienio politikos sprendimai – parodant, kaip šių elementų sąveika leidžia atskleisti ryšį tarp tapatybinių veiksnių ir užsienio politikos sprendimų atsiradimo bei priėmimo. Formuluojami analizės principai leidžia atskleisti, kaip ir kokios intersubjektyvios reikšmės (tapatybiniai suvokimai) veikia užsienio politikos sprendimus praktikoje. Tam analizuojami trys Lietuvos užsienio politikos sprendimai: 1) dėl Lietuvos narystės NATO; 2) dėl paramos JAV dėl Irako karo; 3) dėl Naujosios užsienio politikos (lyderystės regione) koncepcijos formulavimo ir vykdymo. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, paaiškinamos Lietuvos užsienio politikos sprendimų kilmės ir priėmimo aplinkybės.