L. Kojala, T. Janeliūnas. JAV nutraukė nuolatinį savo karių buvimą Lietuvoje. Ką tai reiškia?

JAV nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje, nors nuolatinis JAV karių buvimas šalyje buvo laikomas garantu, jog Amerika į bet kokią provokaciją reaguotų nedelsdama.

Politologai Tomas Janeliūnas ir Linas Kojala sako, kad sprendimas nebuvo netikėtas, o svarbiu saugikliu tapo įsikūręs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis sąjungininkų batalionas. „Priešakiniai NATO batalionai yra saugumo garantas, NATO daliniai yra tiesiog čia, ir nereikėtų 12 ar 24 valandų, kad NATO galėtų sureaguoti į karines provokacijas“, – teigia T. Janeliūnas.
Prieš porą savaičių interviu naujienų agentūrai BNS JAV generolas Benas Hodgesas atskleidė, kad JAV nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje, tačiau jie ir toliau bus siunčiami į šalį dalyvauti pratybose.

„Aš nenoriu pasakyti, kad buvimas čia išliks ilgalaikis ar nuolatinis, nes čia nebėra kareivinėse gyvenančių karių. Tačiau tam tikrose pratybose dalyvaujančius amerikiečių karius jūs čia matote praktiškai kiekvieną mėnesį“, – sakė Pabradėje savo šalies karius aplankęs generolas leitenantas, vadovaujantis JAV sausumos pajėgoms Europoje.

Sprendimas nejaukus, bet ne fatališkas

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas šio sprendimo nelaiko strategiškai reikšmingu ir dideliu pokyčiu.
„Amerikiečių karių rotacija buvo laikina greito poveikio priemonė. Ypač tol, kol nebuvo pilnai užpildyti priešakiniai NATO batalionai. Manau, kad rotacijos išvedimas tiesiog atspindi dabartinę situaciją. Tai, matyt, paremta vertinimais, kuriuos turi NATO pajėgos, JAV žvalgyba, jog situacija karine prasme nėra ypač karšta, kad būtų reikalinga čia laikyti amerikiečių pajėgas.

Ne paslaptis, kad mūsų kariai ir politikai tikrai labai vertina amerikiečių buvimą čia. Tai susiję ir su emociniais, ir strateginiais apskaičiavimais, kad JAV į bet kokią provokaciją reaguotų nedelsdamos. Kita vertus, pasikartosiu, amerikiečiai, matyt, ne veltui atsitraukia, nes greičiausiai jaučia, kad šiuo metu kažkokių labai netikėtų karinių veiksmų iš Rusijos pusės nėra laukiama“, – kalba T. Janeliūnas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kojala šio JAV sprendimo nevadina netikėtu. Nes, pasak jo, kai 2016 metais Varšuvoje buvo žengti žingsniai tam, kad būtų sustiprintas Baltijos valstybių saugumas, paaiškėjo, kad pagrindinė šalis, kuruosianti skirtingų šalių Lietuvoje dislokuojamas pajėgas bus Vokietija.

„Tuomet tapo aišku, kad amerikiečių vaidmuo Lietuvoje, ko gero, sumažės, nes JAV yra pagrindinė valstybė mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Tuo metu patys amerikiečiai nuolat akcentavo, kad tai, jog nebus nuolatinių rotuojamų pajėgų, nereiškia, kad mūsų šalyje nebus amerikiečių.

Generolas savo interviu taip pat akcentavo, kad, nors tai nebus nuolatinis buvimas, JAV kariai Lietuvoje bus praktiškai kiekvieną mėnesį. Turėtume pernelyg nepervertinti šio sprendimo ir manyti, kad tai yra bendresnės NATO strategijos dalis, kurioje vis didesnį vaidmenį vaidina Europos valstybės, ne tik amerikiečiai“, – svarsto L. Kojala.

Ar tuo gali kaip nors pasinaudoti priešiškos jėgos?

L. Kojala sako nemanantis, kad Rusijai nuolatinis JAV karių nebuvimas Lietuvoje – proga imtis provokacijų: „Vladimiras Putinas, matydamas, kad galingiausia NATO valstybė žvelgia į NATO kaip į vienetą, kiek skirtingų šalių pajėgų yra Baltijos valstybėse, pasirengusių padėti geopolitiškai jautriam regionui, supranta, kad NATO penktasis straipsnis yra aktualus ir veikiantis.

NATO 2016-aisiais Varšuvoje priimtais sprendimais siuntė labai svarbią žinią, kad ne vien amerikiečiai ryžtasi žengti politiškai sudėtingus žingsnius ir siųsti savo karius į Baltijos valstybes. Ir mes turime dėl to džiaugtis. Aišku, lygiagrečiai visuomet ieškant būdų, kaip prisitraukti amerikiečius. Pratybos ir kiek galima geresnių logistinių sąlygų užtikrinimas yra tiesiausias kelias į tai.“

T. Janeliūnas taip pat sako nemanantis, kad tai, jog JAV nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje, galėtų tapti pretekstu Rusijai imtis veiksmų.

„Tų pajėgų nebuvo daug, ir jos didelės įtakos materialine prasme nedarė, tai buvo labiau psichologinė, simbolinė funkcija. Juolab kad amerikiečių karių vis tiek bus mūsų regione, pratybų intensyvumas – aukštas, vienaip ar kitaip amerikiečių karių dislokavimas, manevravimas čia numatomas ir toliau“, – kalba T. Janeliūnas.

Abu politologai pabrėžia, kad priešakiniai NATO dislokuoti batalionai, kurių vienas įsikūręs Rukloje, yra saugumo garantas.

„NATO daliniai yra tiesiog čia, ir nereikėtų 12 ar 24 valandų, kad NATO galėtų sureaguoti į karines provokacijas. Jų buvimas, galbūt netgi stiprinimas ateityje yra atgrasymo priemonė“, – sako T. Janeliūnas.

LRT.lt primena, kad Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai gyveno Rukloje, dabar šiame miestelyje Jonavos rajone įsikūręs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis sąjungininkų batalionas.

Perspausdinta iš DELFI.lt