Kuo D. Trumpo migracijos politika gresia pačioms JAV. Ievos Giedraitytės komentaras

JAV išvarius imigrantus, pablogėtų ne tik Centrinės Amerikos valstybių, bet ir pačių JAV situacija – tai pakenktų ir šalies ekonomikai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Giedraitytė. Taigi, mano Lotynų Amerikos politikos ekspertė, migracijos klausimai bus viena pagrindinių politinių kovų JAV. Prezidentui reikia pergalių, kurios būtų patrauklios jo rinkėjams, kita vertus, artėjant Kongreso rinkimams, tiek demokratai, tiek respublikonai nori išsaugoti savo rinkėjų balsus, tarp kurių yra daug imigrantų.

Migracijos politikos problemos – rimtas iššūkis JAV

Pirmadienį JAV prezidento administracija pranešė nutraukianti programą, pagal kurią Amerikoje gyvena maždaug 200 tūkst. Salvadoro piliečių. Jei nebus priimtas kitoks sprendimas, visi šie žmonės iš JAV turės išvykti iki kitų metų rugsėjo arba, neradę kito būdo likti teisėtai, bus deportuoti.

Programa, leidžianti salvadoriečiams gyventi Amerikoje, veikia nuo 2001 m., kai Salvadoras nukentėjo nuo stiprių žemės drebėjimų.

Vis dėlto Amerikos politika keičiasi. Neseniai Donaldo Trumpo administracija panaikino panašius leidimus šalyje gyventi ir dešimtims tūkstančių Nikaragvos bei Haičio piliečių, greitai gali būti svarstoma, ką daryti su dešimtimis tūkstančių imigrantų iš Hondūro. Iš viso šis specialus statusas Amerikoje taikomas dešimties valstybių piliečiams.

Be to, rugsėjį D. Trumpas atšaukė Baracko Obamos priimtą teisės aktą, nuo deportacijos saugojusį apie 700 tūkst. imigrantų, į Ameriką neteisėtai patekusių vaikystėje. Šie vadinamieji „svajotojai“ – daugiausia iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių atvykę žmonės. Kol kas ši programa veikia, kyla protestai, respublikonų sumanymams priešinasi demokratai, bet tolesnis imigrantų likimas neaiškus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologės Ievos Giedraitytės teigimu, išspręsti savo migracijos politikos problemas JAV yra rimtas iššūkis.

„Be to, labai daug žmonių, kurie iš nežinojimo ar blogos patirties bijo emigrantų, kurie tiki, kad dėl imigrantų prarado darbą. O kai kurie politikai galvoja, kad iš to gali pasidaryti didžiulį kapitalą“, – sako I. Giedraitytė.

O kai visa tai susipina, pastebi politologė, atsiranda radikalios pozicijos, kurios, tikėtina, nei ekonominiu, nei saugumo atžvilgiu nebus toks naudingas, be to, gali lemti labai daug asmeninių tragedijų.

2001 m. dėl žemės drebėjimų Salvadore kilo gaisrai, sugriuvo namai, žuvo per 1000 žmonių, o daugiau kaip milijonas gyventojų buvo priversti palikti namus. JAV nusprendė Salvadoro piliečiams suteikti specialųjį statusą, apsaugantį nuo deportacijos ir leidžiantį dirbti Amerikoje.

Visa Centrinė Amerika atrodo išskirtinė

Salvadoras yra mažiausia Centrinės Amerikos valstybė, kurios plotas tris kartus mažesnis už Lietuvos, o jame gyvena daugiau kaip 6 mln. žmonių. Tai skurdi ir viena pavojingiausių ne karo zonoje esančių pasaulio valstybių.

„Manau, kad visa Centrinė Amerika atrodo išskirtinė. Be Salvadoro, skurdžios šalys yra ir Gvatemala, ir Hondūras. Be to, šios šalys pasižymi didžiuliu nesaugumu. Šiose valstybėse 100 tūkst. gyventojų tenka didžiausias žmogžudysčių skaičius. Jose 100 tūkst. gyventojų tenka 50–90 žmogžudysčių, o pasaulio vidurkis – 5–6, Europoje dar mažiau“, – sako I. Giedraitytė.

Lotynų Amerikoje nuo kolonijų laikų išliko didelė nelygybė, žemės ir turto koncentracija elito rankose. Centrinėje Amerikoje kilo pilietinių karų. Salvadore toks karas truko 12 metų, iki 1992 m. Jau tuomet, slėpdamiesi nuo pavojaus, dalis gyventojų emigravo į JAV.

Po karo valdžią užėmė pilietiniame kare dalyvavęs sukilėlių judėjimas. Ir dabar Salvadoro prezidentas Salvadoras Sanchezas Cerenas priklauso šio judėjimo partijai „Tautos išlaisvinimo frontas“. Bet, kaip sako, I. Giedraitytė, tai nebuvo JAV remiama pusė, nors kitose valstybėse, net ir Gvatemaloje, valdžioje esančius žmones rėmė JAV.

„Kita vertus, dalis visuomenės labai smarkiai tam pritarė. Tai buvo žmonės, kurie priešinosi diktatūrai, žudymams, kankinimams“, – sako ji.

Gaujos – galimybė darbo nerandantiems vyrams

Pasak Lotynų Amerikos ekspertės, vadinamajame Šiaurės trikampyje – Salvadore, Hondūre ir Gvatemaloje – žmogžudystės yra dažniausia jaunuolių ir suaugusių vyrų mirties priežastis.

Salvadore veikia dvi didžiausios nusikalstamos grupuotės MS-13 ir 18-osios gatvės gauja, pirmiausia susikūrusios JAV, bet, amerikiečiams pradėjus deportuoti nusikaltėlius, persikėlusios į Centrinę Ameriką. Jos reketuoja verslininkus, plėšia, žudo, užsiima prostitucija, narkotikų prekyba ir kitais nusikaltimais. Pernai Salvadore nužudyta beveik 4 tūkst. žmonių.

„Kita vertus, tos gaujos – tam tikra galimybė darbo nerandantiems jauniems vyrams, – neslepia I. Giedraitytė. – Kai rasti darbą nelabai realu, gaujos tampa patrauklesnės. Juolab kad jos įtraukia jaunuolius griežtais būdais – arba prisijungi, arba nušausime.“

Pasak politologės, nusikalstamumas yra pasekmė, kurią regione sukėlė nestabili situacija. Centrinėje Amerikoje nebuvo žemės ir mokesčių reformų, tad valstybės jų surenka mažai ir negali gerinti socialinės situacijos. Be to, pokyčiams priešinasi suinteresuoti veikėjai.

Laukia viena pagrindinių politinių kovų JAV

Kone kas antra šeima Salvadore gyvena žemiau skurdo ribos. Ekspertų vertinimu, JAV išvarius imigrantus, pablogėtų ne tik Centrinės Amerikos valstybių, bet ir pačios Amerikos situacija.

„Menkai tikėtina, bet įsivaizduokime, kad pusė iš 200 tūkst. žmonių nusprendžia grįžti. Tie žmonės susidurtų su darbo stygiumi, o jeigu rastų darbą, išstumtų vietinius žmones, nes yra kvalifikuotesni, dvikalbiai ir t. t.“, – sako I. Giedraitytė.

Be to, jos teigimu, tai pakenktų ir JAV ekonomikai, nes ji tikrai priklausoma nuo imigrantų darbo jėgos įvairiuose sektoriuose.

Pasak I. Giedraitytės, nors toks scenarijus mažai tikėtinas, migracijos klausimai galbūt bus viena pagrindinių politinių kovų JAV.

„Matome D. Trumpo pažadus statyti sieną, bandoma derėtis su demokratais, kad jie duotų žalią šviesą tam tikroms migracijos reformoms (tiksliau sienos finansavimui). Bet tada bus pasigailėta ir surasta nuolaidų vadinamiesiems „dreameriams“. Manau, kad tai bus viena didžiausių politinių kovų, nes ypač dabar JAV prezidentui reikia pergalių, kurios būtų patrauklios jo rinkėjams, o migracija – puiki tema“, – svarsto politologė.

Kita vertus, pastebi ji, artėjant Kongreso rinkimams, tiek demokratai, tiek respublikonai nori išsaugoti savo rinkėjų balsus, tarp kurių yra daug imigrantų: „Vadinasi, jie stengsis stumti administraciją, kad būtų kažkas palengvinta. Tikėtina, kad labai daug apie tai girdėsime ateinančiais metais, bet aš nelabai tikiu, kad ši administracija būtų linkusi nusileisti.“

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.