Analitikų [A. Ramonaitės ir L. Jonavičiaus] verdiktas lietuvių požiūriui į Rusiją: sovietinė nostalgija vis dar gyva

Premjero Sauliaus Skvernelio pozicija, kad Lietuva turėtų atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, sulaukė kiek daugiau nei pusės gyventojų palaikymo, rodo naujausia apklausa. Pasak politologų, prie to prisidėjo Lietuvoje vis dar gaji sovietinė nostalgija ir švietimo trūkumas.

52 proc. respondentų palaikė S. Skvernelio poziciją, 26 proc. nepritarė, 22 proc. – neturėjo nuomonės, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Metų pradžioje premjeras išsakė didelio atgarsio sulaukusią mintį apie Lietuvos ir Rusijos politinių kontaktų stiprinimą ir dvišalį dialogą. Tam nepritarė nei šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Sausio 13-29 dienomis apklausti 1053 15-74 metų Lietuvos gyventojai. Tyrimų rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Sužaidė sovietinė nostalgija

Apklausos duomenimis, pozicijai atnaujinti politinius santykius su Rusija statistiškai dažniau pritaria pensininkai, vidutinių pajamų žmonės; nepritaria – aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.

Ne vieną tyrimą apie lietuvių požiūrį į Rusiją parengusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė pastebi, kad apskritai palankiausiai Rusiją Lietuvoje šiuo metu vertina būtent vyresnio amžiaus ir prasčiau išsilavinę žmonės.

„Labiausi vidurinė amžiaus grupė, tarp 40-60 metų. Ta karta, kuri, viena vertus, sovietmečiu galbūt subrendusi, kita vertus, atsimenanti pakankamai drastišką perėjimą, ekonomine prasme, nuo sovietinio ūkio iki nepriklausomo ūkio, kai buvo pakankamai gili ekonominė krizė. Aukštojo išsilavinimo grupė mažiau palaiko santykius su Rusija, labiau mato Rusiją kaip grėsmę, negu kaip naudingą partnerę“, – tv3.lt kalbėjo A. Ramonaitė.

Įdomu tai, kad politinis išprusimas mažai koreliuoja su palankumu Rusijai. Anot profesorės, yra žmonių, kurie net ir nebūdami aukšto išsilavinimo, domisi politika, seka naujienas, galbūt žiūri Rusijos kanalus ir visiškai palaiko santykius su Rusija.
Taip pat A. Ramonaitė teigia, kad lietuviai palankumą Rusijai visai nebūtinai susieja su šalies geopolitines laikysena. Greičiau čia sužaidžia nepilnavertiškumo kompleksas.

„Žmonių mąstymas maždaug toks – na, mes maža šalis, ką mes galime padaryti. Mums geriau būti draugiškiems, tai gal nuo to bus patiems geriau. O jeigu mes laikysimės principų, tai nukentėsime, nes vis tiek nieko nepadarysime“, – sakė profesorė.

Pritrūko žinių

Vertindamas RAIT apklausą, VU TSPMI lektorius Laurynas Jonavičius teigė, kad respondentai į klausimą turbūt atsakė per daug negalvodami, nes bet kam gali atrodyti, jog visada palanku megzti santykius tarp valstybių.

„Manęs tai nė kiek nenustebino, aš irgi norėčiau, kad būtų kontaktai ir būtų bendradarbiaujama. Čia turbūt konteksto platesnio reikėtų. Pasakyti, kad reikia politinio kontakto yra labai paprasta ir labai logiška, bet, kai pradedi gilintis giliau, kaip tuos kontaktus užmegzti, kas kaltas, kad jų nėra – turbūt atsiranda tų klausimų, apie kuriuos atsakinėjantys respondentai nepamąstė, nepagalvojo, arba tiesiog nežino“, – tv3.lt kalbėjo L. Jonavičius.

Taip pat politologas pastebėjo, kad užsienio politika Lietuvoje yra pakankamai uždara ir elitizuota sritis, kur lemiamą vaidmenį turi keli žmonės. Tai, kad visuomenė atskirta nuo užsienio politikos formavimo, gali būti ir priežastis, ir pasekmė to, kaip žmonės atsakė minėtoje apklausoje.

„Yra dar ta sovietinė nostalgija Lietuvoje ir susijusi ji su žiūrėjimu pozityviu turbūt į Rusiją. Tai vėlgi yra visuomenės neišprusimo klausimas, nes ta Rusija, kurią turime šiandien, nėra ta sovietinė sistema. Tai komunikavimo, švietimo ir bendravimo visuomenėje galbūt irgi trūko“, – sakė pašnekovas.

Strategija prieš rinkimus?

Nors S. Skvernelis dar nėra paskelbęs, ar ketina dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose, A. Ramonaitėneatmeta galimybės, kad gana kontroversiškai priimtas premjero pasisakymas buvo bandymas pritraukti Rusijai palankesnį elektoratą.

„Vienus patrauksi, bet kitus gali atstumti tuo pačiu metu. Jeigu jis orientuojasi į labiau tokius sovietmečio nostalgiją jaučiančius žmones, turint omeny, kad visgi ta kairioji politinė pusė, neturi labai stiprių kandidatų, tai, ko gero, jis taikosi turbūt į tą elektoratą“, – svarstė profesorė.

Tuo tarpu L. Jonavičius nesiryžo teigti, kad premjero mintis buvo strategiškai apgalvota.

„Kodėl premjeras tą pasakė, šiek tiek netikėtas žingsnis buvo, nes šiaip apeinantis visą logiką užsienio politikos formavimo, nes pagal mūsų įstatymus, Konstituciją ir kitus dalykus, premjeras yra užsienio politikos vykdytojas, o ne formuotojas. Tai jis išėjo iš savo rėmų šiokių tokių. Aišku, norisi intuityviai sieti tai su prezidento rinkimais ir traktuoti kaip bandymą patikrinti, kas galėtų būti elektoratas, jeigu premjeras nuspręstų kandidatuoti“, – sakė L. Jonavičius.

Perspausdinta iš tv3.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.