R. Vilpišauskas. Trumpu lietuviai nepasitiki panašiai kaip Putinu

Lietuvos gyventojai JAV prezidentu Donaldu Trumpu nepasitiki panašiai, kaip ir Rusijos valstybės vadovo Vladimiru Putinu, rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, nepasitikinčių ir visiškai nepasitinčių V. Putinu dalis siekė 69 proc., o D. Trumpu – 67 proc. gyventojų. Tad jų vertinimo skirtumas tėra paklaidos ribose. Jais pasitiki ir visiškai pasitiki po 16 proc. apklaustųjų, o nuomonės neturi – atitinkamai 15 proc. ir 17 proc. apklaustųjų.

„Stebina tai, kad labai panaši dalis lietuvių, atsakiusių į šį klausimą, nepasitikėjo ir JAV, ir Rusijos prezidentais. Tas nepasitikėjimas yra gana didelis – šiek tiek daugiau nei du trečdaliai respondentų sako, jog visiškai nepasitiki arba nepasitiki šiais dviem vadovais“, – tyrimo rezultatus komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

TSPMI vadovas reikšmingą nepasitikėjimą JAV prezidentu siejo su nuolatinėmis kontraversijomis, kurios yra stebimos po jo žinučių socialiniame tinkle „Twitter“, ir kurios atsispindi žiniasklaidoje.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo vertinimas Lietuvoje labai nesiskiria nuo daugelio kitų Europos šalių gyventojų vertinimo.

„Atliekant apklausas JAV, net dauguma save respublikonais laikančių respondentų, kurie deklaruoja pritarimą D. Trumpo idėjoms, nepasitiki jo, kaip prezidento, teisingais sprendimais. Net ir respublikonų dauguma abejoja jo gebėjimu priimti teisingus sprendimus, pavyzdžiui, atominio ginklo panaudojimo atveju arba migracijos klausimais“, – sakė R. Vilpišauskas.

TSPMI vadovas teigė, jog pagrindinė grėsmė, kuri kyla matant tokį žymų nepasitikinčių D. Trumpu žmonių procentą, yra ta, kad žmonės gali neatskirti asmens būdo arba charakterio savybių nuo pačios šalies, kaip Lietuvos strateginės partnerės, svarbos, ir nesuprasti, jog JAV turi gana stiprią vadinamą atsvarų–balansų sistemą.

„Turiu galvoje, Kongreso vaidmenį ir kitas institucijas, kurios irgi yra labai svarbios mums rūpimais klausimais, tai yra užsienio politikoje, ir tą jau matėme sankcijų Rusijai klausimu. Svarbiausia, kad žmonės atskirtų asmenį, su jo savybėmis, nuo institucijos ir pačios šalies bei jos vaidmens Europai svarbos“, – sakė R. Vilpišauskas.

Šios apklausos duomenys rodo gyventojų nuomonę apie valstybių vadovus. Paklaustas, ar ji atspindi Lietuvos politikų požiūrį, politologas buvo atsargus.

„Spėčiau, kad politikų požiūris į Rusijos prezidentą būtų gana panašus, galbūt, kiek pozityvesnis požiūris būtų į JAV prezidentą, bet tai tėra mano spėjimas, nes politikai, galbūt, kritiškiau įvertina visas tas kontraversijas arba labiau susieja, priklausomai nuo savo įsitikinimų, vertinimus“, – sakė R. Vilpišauskas.

Lietuviai ir vokiečiai savo valstybių vadovėmis pasitiki panašiai

Tyrimo duomenimis, Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite visiškai pasitiki ir pasitiki 67 proc., nepasitiki ir visiškai nepasitiki – 27 proc., o nuomonės neturi 6 proc. apklaustųjų.

„Šis rezultatas atitinka ir kitų Lietuvoje vykdomų apklausų rezultatus, ten irgi paprastai apie du trečdalius respondentų teigia pasitikintys Lietuvos prezidente. Beje, panaši dalis vokiečių pasitiki kanclere Angela Merkel“, – sakė R. Vilpišauskas.

Europos Komisijos pirmininku Jean’u – Claude’u Juncker’iu pasitiki ir visiškai pasitiki 32 proc. , nepasitiki ir visiškai nepasitiki 24 proc., nuomonės neturi 44 proc. apklaustųjų.

Pasak TSPMI vadovo, nenuostabu, kad tokia didelė dalis neturi nuomonės apie J. C. Junckerio darbą.

„Tai reiškia, kad beveik pusė žmonių Lietuvoje nesidomi tuo, kas vyksta Europos Sąjungos institucijose, kas joms vadovauja“, – sakė R. Vilpišauskas.

Lietuviai remia narystę ES ir NATO

Apklausos rezultatai rodo, kad santykinai nedidelė dalis respondentų – 4 proc. jų, neturi nuomonės klausimu, ar Lietuvai svarbesnė narystė Europos Sąjungoje ar NATO. Ir tik 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvai nesvarbi narystė nei vienoje šių organizacijų.

Daugiau nei 90 proc. visų respondentų mano, kad Lietuvai svarbi narystė arba abejose organizacijose, arba kažkurioje iš jų yra svarbesnė. TSPMI vadovo vertinimu, tai rodo labai aiškią paramą narystei šiose organizacijose.

Daugiau atsakiusiųjų mano, kad narystė Europos Sąjungoje yra svarbesnė nei NATO, taip teigė atitinkamai 25 proc. ir 18 proc. respondentų. Tačiau beveik pusė – 48 proc. apklaustųjų teigia, kad negalima lyginti ir narystė abejose organizacijose yra vienodai svarbi.

Pasak politologo, šie rezultatai yra svarbūs ir artėjančių Lietuvos prezidento rinkimų kontekste. Jie rodo, kad kandidatams į prezidentus neapsimoka kvestionuoti Lietuvos narystės šiose organizacijose.

„Taip jie greičiausiai nepatrauks didesnės dalies rinkėjų palaikymo“, – sakė R. Vilpišauskas.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Tyrimų bendrovė „Norstat LT“ pernai spalio 20 – lapkričio 13 dienomis tiesioginio interviu būdu apklausė tūkstantį gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Apklausa buvo parengta ir skelbiama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir naujienų agentūra BNS.

Grėsmingiausia šalis – Rusija

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gruodį atlikta apklausa apie užsienio politiką parodė, jog Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos ir Baltarusijos.

Tarp šalių, su kuriomis gyventojų nuomone Lietuva turėtų aktyviausiai bendradarbiauti, pirmauja Lietuvos kaimynės Lenkija (62 proc.), Latvija (58 proc.) ir Estija (52 proc.). Kaip nedraugiškiausią ir didžiausią grėsmę Lietuvai keliančią šalį absoliuti dauguma apklaustųjų išskyrė Rusiją (65 proc.). Antroji šiame sąraše rikiuojasi dar viena mūsų kaimynė – Baltarusija (18 proc.). Pastebėtina, kad per praėjusius metus manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija sumažėjo nuo 42 iki 32 procentų, o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 44 iki 35.

Perspausdinta iš DELFI.lt