Disertacijos gynimas: Marius Skuodis „Europos finansinių paslaugų reguliavimo politinė ekonomija: ES bankų politikos stabilumo ir kaitos aiškinimas”

VU TSPMI kviečia į Mariaus Skuodžio disertacijos „Europos finansinių paslaugų reguliavimo politinė ekonomija: ES bankų politikos stabilumo ir kaitos aiškinimas” viešą gynimą.

Šioje disertacijoje (anglų k.) analizuojami 2012–2016 m. ES bankų politikos pokyčiai. Tyrime siekiama atsakyti į du tarpusavyje susijusius klausimus. Pirma, kodėl euro zonos šalys atsisakė savo bankų sistemų kontrolės, sukurdamos ES bankų sąjungą, nors anksčiau panašūs pasiūlymai buvo nuolat atmetami? Antra, kaip paaiškinti sukurtos bankų sąjungos turinį? Tyrime teigiama, kad Europos skolų krizė ir jos „ispaniškasis“ etapas 2012 m. pirmoje pusėje buvo būtina, bet nepakankama sąlyga Europos lyderių istoriniam sprendimui. Remdamasis deterministine pertraukiamos pusiausvyros teorijos interpretacija, sprendimą sukurti bankų sąjungą autorius aiškina trimis tarpiniais veiksniais: euro zonos šalių tarpusavio priklausomybe, kuri lėmė ES bankų politikos vaizdinio (suvokimo), dominavusio didžiųjų euro zonos šalių vyriausybėse, pokyčius, ir bankų politikos formavimo vietos (politikos posistemio) politizacija. Parodęs, kad galutinių susitarimų turinys atitinka išskirtą „prevencinės“ bankų sąjungos tipą, autorius teigia, kad šį rezultatą geriausiai paaiškina valstybių narių nacionalinių preferencijų intensyvumo ir jų pozicijų politinio legitimumo sąveika. Atitinkamai galutinių susitarimų turinys darbe aiškinamas Vokietijos bankų ryšiais su didžiausią finansų rinkų spaudimą patyrusiomis Pietų Europos šalimis derybų pradžioje ir „retoriniais spąstais“, į kuriuos Vokietijos Vyriausybė pateko vėlesniuose derybų etapuose. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad ES derybų procesą palengvino „konstruktyvus nevienareikšmiškumas“, susijęs su bankų sąjungos galutine forma.