Kęstutis Girnius. Ar Seimas metė iššūkį teisinei valstybei

Seime žlugus M. Basčio apkaltos procesui, pasipylė pasipiktinimo banga, iš dalies nuoširdi, iš dalies politinių sumetimų veikiama.

Prasidėjo neeiliniai poleminiai apsišaudymai. Pozicija ir opozicija viena kitą kaltino slaptu Basčio palaikymu.

Opozicinės Seimo frakcijos siūlė skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus šių metų birželio 3 dieną, puikiai žinodamos, jog tikimybė, jog už tai balsuos 85 Seimo nariai, yra itin maža, net jei „valstietis“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pasakė palaikysiantis opozicijos siūlymą.

Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas balsavimą pavadino „iššūkiu teisinei valstybei“. Prezidentūros spaudos tarnyba pavadino balsavimą Seime politiniu spektakliu.Buvo siūlymų perbalsuoti dėl apkaltos, nors siūlymas neteko aktualumo, kai Bastys pats atsistatydino. Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlė keisti Seimo statutą ir uždrausti viešinti biuletenius, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas.

Šiuo atveju Vokietijos parlamentas yra gerokai veiksmingesnis. Trečiadienį vienas radikalios AfD partijos deputatas nufotografavo savo biuletenį, kuriame jis balsavo prieš Angelą Merkel paskyrimą kanclere, ir nuotrauką paskelbė socialinėje žiniasklaidoje kartu su užrašu „Ne mano kanclerė“.

Už slapto balsavimo taisyklių pažeidimą jam tučtuojau buvo paskirta 1000 eurų bauda. Seimo narys Justas Džiugelis užregistravo siūlymą keisti Seimo statutą, kad dėl parlamento narių apkaltų ateityje būtų balsuojama atvirai. Siūlymą reikia rimtai pasvarstyti, atsižvelgiant į kitų parlamentų praktiką. Bet, manau, kad pakaktų stambios piniginės baudos.

Aistros virė ne tik Seime. Žurnalisto Andriaus Tapino įsteigta interneto televizija „Laisvės TV“ suorganizavo protesto mitingą prie Seimo rūmų.

Mitinge ketino dalyvauti konservatorių partijos vadovas G. Landsbergis ir „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis, ko gero, siekdami įrodyti, kad jie nepriekaištingi, kaip Cezario žmona. Gerai, kad rengiamas mitingas, Lietuvos žmonės yra linkę pasyviai stebėti politinį ir visuomeninį gyvenimą. Apklausos gana nuosekliai rodo, kad tik apie 5 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus dalyvavo demonstracijoje, mitinge ar pikete.

Tai akivaizdus įrodymas, kad pilietinė visuomenė dar neišsivystė, tad reikia sveikinti visas pastangas ją išjudinti ir prikelti iš gilaus snaudulio.

Tai ne pirmas kartas, kai apkalta nepasiseka, kai Seimas nepašalina nario, nors Konstitucinis teismas (KT) konstatavo, jog jis šiurkščiai pažeidė konstituciją. Bene žinomiausias ankstesnis atvejis buvo 1999 m., kai nepasisekė pašalinti Audriaus Butkevičiaus, nors jis jau atliko laisvės atėmimo bausmę, nes paėmė 15 tūkst. dolerių kyšį.

Gali kilti įtarimas, kad protesto akcija sietina su itin kritišku požiūriu į dabartinę „valstiečių“ valdžią. Esą ji nekompetentinga, neveiksminga, gal net „nepatriotinė“, tad reikia, ją kuo greičiau pašalinti ir valdymą perduoti į patikimesnes rankas, antai konservatoriams.

Antra vertus, Bastys kaltinamas nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kalbama net apie išdavystę, nors, kiek žinau, konkrečių įrodymų nėra. Tai rimtesni kaltinimai negu tie, kurie buvo pareikšti Aleksandrui Sacharukui, kuris naudojosi kolegos Lino Karaliaus pažymėjimu ir už jį balsavo priimant įstatymus.

Kaip paminėjo KT pirmininkas D. Žalimas, pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Tai nėra pagrindas didžiuotis.

Lietuvos rinkėjai, ne deputatai, išrenka Seimo narius ir jie turėtų tarti paskutinį žodį per kitus rinkimus. Gali būti ypatingų atvejų, kai dera rengti apkaltą, bet jie turėtų būti itin reti. Padėtį dar komplikuoja tai, kad konstitucijoje nurodytoje apkaltos proceso tvarkoje vaidmuo suteikiamas ir KT, ir Seimui.

105 straipsnis nurodo, kad KT teikia išvadas, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkalta, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, o 74 straipsnis, kad Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą.

Basčio ir kiti atvejai rodo, kad gali būti prieštaravimų tarp Seimo ir KT. Juos būtų galima pašalinti dviem būdais keičiant Konstituciją. Galima visą procesą patikėti tik Seimui arba iš jo atimti teisę padaryti galutinį sprendimą.

Teisininkas V. Nekrošius siūlo paversti Seimą KT tarnaite, kuri privalo pritarti KT nutarimui. „Seimas čia turėtų būti tiesiog notaras tam tikra prasme, kuris tiesiog konstatuotų tai, kas pasakyta.“ Pasak Nekrošiaus, jei būtų peržiūrima Konstitucija, apkaltos procese Seimui tiesiog neturėtų likti vietos.

Tai pragaištingas pasiūlymas, kuris iškreiptų valdžių pasidalijimo principą, žengtų dar vieną žingsnį link teismokratijos, sumažindamas ne tik Seimo, bet ir Lietuvos rinkėjų teises.

Tai jau įvyko, kai 2010 m. KT nutarė, jog nevalia valstybės tarnautojų atlyginimus mažinti taip, kad aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo.

Buvo įtvirtintas ideologinis, ne konstitucinis, principas, kuris atėmė iš Vyriausybės pareigą formuoti atlyginimų ir mokesčių politiką, ir iš rinkėjų teisę balsuoti už tuos politikus, kurie siektų daugiau socialinio teisingumo. Tuo pačiu metu be jokio gėdos jausmo KT teisėjai užsitikrino, kad jie visada daugiau uždirbs negu beveik visi Lietuvos piliečiai.

Konstituciniu požiūriu Seimas yra bene svarbiausia Respublikos institucija (jis pirmas aptariamas Konstitucijoje). Seimas turi teisę tvarkyti savo reikalus savo nuožiūra. Nei KT, nei kokia nors kita institucija negali jam nurodinėti, kaip jis turi reguliuoti savo vidaus reikalus. Juolab niekas negali nurodyti, kaip Seimo nariai turi balsuoti.

KT teismas gali išreikšti savo nuomonę, bet deputatai turi būti laisvi jai pritarti ar ją atmesti. Seimo narius išrenka žmonės, ne KT, tad deputatai turi žmonėms atsiskaityti, o ne automatiškai vykdyti KT pageidavimus. Reikia pabrėžti, kad Saulius Skvernelis irgi mano, jog Konstitucinio Teismo sprendimo pakanka Seimo narį apkaltos būdu pašalinti iš Seimo ir kad dėl to papildomai balsuoti Seime nėra jokio reikalo. Gal ir jam Seimas tik kliūtis rimtam darbui, tad jo galias reikia nuosekliai mažinti.

Kita galimybė – iš apkaltos proceso pašalinti KT. Seimui būtų suteikta teisė savarankiškai pradėti apkaltos procesą ir priimti galutinį ir neginčijamą sprendimą dėl Seimo nario mandato. Kai kuriose tvirtose demokratijose taip ir yra. JAV teisė pradėti apkaltą suteikiama Atstovų rūmams, o Senatui – teisė priimti verdiktą.

Ši tvarka turi didelius privalumus, bet nemanau, kad Lietuvos Seimas jau tam pribrendęs, ką rodo ne tik dažnos apkaltos, bet ir nesiliaujantys mėginimai pareikšti nepasitikėjimą ministrais. Tad reiktų likti prie dabartinės, dvilypės, tvarkos, kaip prie mažiausio blogio.

Gal tik Seimas turėtų pabrėžti, kad jis neturi pareigos pritarti KT nutarimui, kad jo atmetimas nėra „iššūkis teisinei valstybei“. Nepritarimas KT pretenzijoms nėra konstitucijos pažeidimas.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.