Politologai: D.Trumpas išnaudojo Baltijos šalių vadovų vizitą vidaus politikai

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išnaudojo Baltijos šalių vadovų vizitą vidaus politikai, tačiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai pavyko suderinti Baltųjų rūmų šeimininko ir savo interesus, sako politologai.

„JAV prezidentas, kaip jam įprasta, išnaudojo susitikimą su Baltijos šalių vadovais savo vidaus politikos darbotvarkės tikslais, akcentuodamas, kad Baltijos šalys skiria pakankamai lėšų gynybai ir potencialą prekiaujant energetikos ištekliais“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Čia, manau, Baltijos šalių vadovai ir diplomatai sugebėjo gerai suderinti, kas aktualu prezidentui Trumpui ir kas svarbu Baltijos šalims“, – pridūrė jis.

D.Trumpas antradienį po susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais paragino kitas NATO nares sekti Baltijos šalių pavyzdžiu. Visos Baltijos šalys šiemet krašto apsaugai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta NATO dokumentuose. JAV prezidentas taip pat pabrėžė augsiantį amerikietiškų suskystintųjų gamtinių dujų eksportą ir nurodė Baltijos jūros regioną kaip vieną potencialių rinkų. Tačiau apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigė, kad dauguma kitų prezidento frazių buvo šabloniškos, o tai rodo, jog D.Trumpas smarkiai nesidomėjo Baltijos šalimis. „Jis apie Baltijos šalis kalbėjo gražiai, bet visiškai apibendrintomis frazėmis, kurias galėtų taikyti beveik bet kam“, – BNS sakė VU TSPMI docentas.

Pasirašė deklaraciją

Antradienį visų keturių prezidentų pasirašytoje deklaracijoje JAV pažadėjo periodiškai dislokuoti pajėgas Baltijos šalyse, siekiant atgrasyti Rusiją.
Vis dėlto tokia formuluotė apie periodinį dislokavimą tikriausiai neatneš reikšmingų pokyčių, nes pernai NATO šalims Baltijos šalyse įsteigus po tarptautinį batalioną amerikiečiai į Lietuvą, Latviją ir Estiją epizodiškai atvyksta pratyboms.

Prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą dvišaliu ir NATO pagrindu, o Lietuvos diplomatai teigia, kad oro gynybos vystymo paminėjimas deklaracijoje yra pirmas tokio lygio JAV įsipareigojimas, kuris bus svarbus siekiant pažangos liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Tačiau K.Girnius teigia, kad deklaracijos ir spaudos konferencijos turinys rodo, jog nesutarta dėl nieko konkretaus.

„Jeigu tikslas buvo išmušti ko nors daugiau iš amerikiečių, tai tuo atžvilgiu (vizitas – BNS) nepasisekė. Bent viešai to nebuvo matyti“, – sakė apžvalgininkas.
JAV deklaracijoje taip pat patvirtino „savo nepalaužiamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio“, įtvirtinančio kolektyvinės gynybos principą.
Nors įsipareigojimų 5-ajam straipsniui D.Trumpas nepabrėžė per spaudos konferenciją, R.Vilpišauskas sako, kad Vašingtonas turėjo išsklaidyti abejones.
„Viena vertus, gali atrodyti keistai, kad praėjus 14 metų nuo įstojimo į NATO tokiuose susitarimuose minimas 5-asis straipsnis, nes tai turėtų būti savaime suprantama.

Tačiau, žiūrint į JAV prezidento rinkimų kampanijos kontekstą ir paties D.Trumpo teiginius, tai, kas pasakyta deklaracijoje, ir D.Trumpo žodžiai spaudos konferencijos metu turėtų patvirtinti JAV įsipareigojimus“, – teigė VU TSPMI direktorius. Pasak K.Girniaus, Jungtinėms Valstijoms nebūtina išnaudoti kiekvienos progos įsipareigojimams patvirtinti. „Jeigu tu myli žmogų, nereikia jam kas penkias minutes sakyti, kad aš tave myliu. Tada gali atrodyti, kad svetimauji ir tik bandai nuraminti“, – kalbėjo jis.

Chaotiškas pokalbis

Per Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikimą įvyko ir netikėtų epizodų. Šalių lyderiams rengiantis pietauti ir žurnalistams pradėjus klausinėti D.Trumpo apie regiono saugumo situaciją bei santykius su Rusija, JAV prezidentas ėmė raginti priešais jį sėdėjusią Lietuvos vadovę Dalią Grybauskaitę viešai pripažinti jo nuopelnus stiprinant NATO.

Baltųjų rūmų šeimininkas pabrėžė privertęs NATO šalis leisti daugiau pinigų gynybai ir peikė išlaidų dar reikšmingai nedidinančią Vokietiją.
Lietuvos prezidentė atsakė, kad JAV lyderystė svarbi NATO, o sąjungininkai, prieš prašydami kitų paramos, pirmiausia turi padaryti savo namų darbus. Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos šalių sprendimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Po susitikimo ji viešai pagyrė JAV prezidento „neprognozuojamą lyderystę“.

Politologai sako, kad tai – ne pirmas atvejis, kai D.Trumpas prašo pagyrų. „Jau ne kartą būta ir net yra sukėlę pasipiktinimo, kai vyksta Trumpo susitikimai su Ministrų kabineto nariais, tai jis paprašo, kad ministrai komentuotų ir jį girtų. Kartais jie giria jį taip, tarsi būtų liokajai“, – sakė K.Girnius. „Tai gali būti ir jo asmenybės bruožas, bet manau, kad jis nuolat galvoja apie savo rinkėjus ir kiekviena proga, įskaitant ir susitikimus su užsienio šalių vadovais, kalba savo rinkėjams“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Perspausdinta iš 15min.lt