Grybauskaitės kelyje į ES viršūnę – esminis klaustukas [T. Janeliūnas]

Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojai mato Dalią Grybauskaitę tarp favoritų kitąmet vadovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT), tačiau jos pačios siekiai kol kas nežinomi. „Žiniasklaidoje skelbiamų nuomonių Prezidentė nekomentuoja. Šalies vadovės tikslai sukoncentruoti tik į tiesioginį darbą ir valstybei reikalingus sprendimus“, – teigė Prezidentės spaudos tarnyba. Sprendžiant dėl to, kam atiteks ši pozicija lemia ES valstybių narių balsas. Renkantis laikomasi kelių nerašytų taisyklių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorius Tomas Janeliūnas paaiškino, kad sprendžiant stengiamasi išlaikyti balansą tarp pagrindinių pozicijų.Paprastai į Europos Komisijos ir EVT pirmininko postus siūlomos ne didžiųjų valstybių – Vokietijos, Prancūzijos kandidatai. Nes tai dar labiau padidintų šių valstybių įtaką ES. „Ieškoma neutralesnio, neretai iš mažesnių valstybių siūlomo kandidato. Lemia konkreti asmeninė kandidato patirtis, nes tai yra tie postai, kuriuose tikimasi lyderystės. Svarbi patirtis ES, gebėjimas įtikinti didžiųjų valstybių vadovus, kad vienas ar kitas kandidatas bus pajėgus vykdyti savo funkcijas“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, taip pat svarbi pačio galimo kandidato į poziciją valia. „Ta valia nebūtinai turi būti pareikšta kažkaip oficialiai, viešai, bet neoficialiuose kanaluose turi būti žinoma, ar tas žmogus nori kandidatuoti. Prieš žmogaus valią tai nevyksta“, – sakė T. Janeliūnas. Pasak jo, niekas nenori skubėti su viešais pareiškimais, nes derybos vyksta gana ilgai ir kartais net likus mėnesiams, kelioms savaitėms gali pasikeisti balansas. Politologas taip pat paaiškino, kad jokio reikalavimo dėl kandidato partiškumo nėra. D. Grybauskaitei, T. Janeliūno vertinimu, būtų netgi pliusas tai, kad ji nėra kažkurios aiškios politinės jėgos atstovė, nes jai nereikėtų įrodinėti, kad ji bus vienodai palanki vienai ar kitai politinei jėgai. Būtų pirmoji moteris šioje pozicijoje D. Grybauskaitės, kaip galimos kandidatės, stiprybe į šią poziciją politologas įvardijo jos rimtą reputaciją tarp ES lyderių. „Jai nebereikia įtikinėti dėl savo kompetencijos. Ji turi gana neblogą paramą iš Vokietijos, pastaruoju metu visai neblogi santykiai klostosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.
Pasak politologo, D. Grybauskaitė neslepia paramos Prancūzijos ir Vokietijos lyderių deklaruojamoms vertybėms kaip ES galėtų plėtotis. „Manau, kad tai yra viena iš didžiausių jos stiprybių. Tai, kad ji yra mažos valstybės atstovė gali būti vertinama kaip pliusas, nes tai nesukels kažkokio pasipiktinimo, kad dominuoja didžiosios šalys“, – sakė T. Janeliūnas.

Tai, kad D. Grybauskaitė yra iš naujųjų valstybių narių, pasak politologo, gali kelti tam tikrų abejonių, nes toks ir dabartinis EVT pirmininkas Donaldas Tuskas, tad gali norėtis žmogaus iš kitos valstybių grupės. „Bet šitas kriterijus tikrai nėra lemiamas ir aš manau, kad jis neturėtų kišti kojos. Kartais net lyčių lygybės kriterijus gali būti svarbus. Mes nesame turėję EVT pirmininkės moters, tai šia prasme ji visai gali būti palankiai priimta“, – sakė T. Janeliūnas.

O koją jai kišti gali, pasak politologo, pakankamai kategoriškas kalbėjimas ir labai griežta antirusiška retorika gali nepatikti tokių šalių, kaip Čekija arba Vengrija vadovams. „Tam tikrais atvejais gali iškilti vos ne vetavimo troškimas iš vienos ar kitos šalies pusės. Sunku pasakyti, ar tai būtų toks labai ryškus pasipriešinimas“, – sakė T. Janeliūnas. Tačiau, pasak politologo, apie visa tai anksti kalbėti, nes nėra aiškus svarbiausias faktas – pačios D. Grybauskaitės pozicija.

Nesimato, kad taikytų į tokią poziciją

ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovui Vincentui Vobolevičiui kol kas nesimato ženklų, liudijančių D. Grybauskaitės norą patekti į šią poziciją. Jis atkreipė dėmesį į jos išreikštą palaikymą Lenkijai, griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. „Man čia svarbu akcentuoti, ne D. Grybauskaitės pliusus ir minusus, nes pliusų tikrai yra, ji yra įspūdinga moteris, ją neseniai Europos institucijų darbuotojai išrinko numeris du į EVT poziciją , bet aš jos judesiuose nematau didelio angažavimo tuos pliusus aktyvuoti. Pažiūrėkime, ar pati prezidentė to siekia“, – sakė V. Vobolevičius.

Politologas D. Grybauskaitės išskirtinumu laiko jos patirtį tiek europiniame, tiek nacionaliniame lygmenyje.
„Tokio įvairiapusiškumo nėra daug. (…) Tai ją daro labai patrauklią. Ji yra moteris, šiais laikais tai yra pliusas. Ji yra ne šiaip gražiai kalbantis žmogus, bet turintis patirties finansuose. Tai yra dideli pliusas“, – sakė V. Vobolevičius.
Politologas nedrįstų sakyti, kad D. Grybauskaitė tikrai yra Vokietijos favoritė. „Angela Merkel sutaria su daugiau žmonių. Jeigu mes sakytume, kad pas A. Merkel kabo Grybauskaitės nuotrauka, tai tada būtų reikšminga, bet, jeigu pas D. Grybauskaitę – A. Merkel, tada kol kas sakau ne“, – sakė V. Vobolevičius. Politologas nemano, kad prieš D. Grybauskaitės kandidatūrą galėtų griežtai stoti Vengrija. „Vetavimas, kategoriškas priešinimasis konsensusui turi politinių kaštų“, – atkreipė dėmesį V. Vobolevičius.
Tačiau politologo nuomone, jei reikėtų, D. Grybauskaitei galėtų paadvokatauti Rytų Europos didžioji jėga Lenkija.
„Tarp Kačynskio ir Grybauskaitės buvo seni geri santykiai – kalbant apie amžiną atilsį Lechą. Aš manau, kad Lenkija būtų ta Rytų Europos didžioji jėga, kuri galėtų netgi paadvokatauti D. Grybauskaitei, jeigu būtų toks poreikis“, – sakė V. Vobolevičius.

Minima tarp favoričių

Ketvirtadienį paskelbta Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojų ir ekspertų apklausa rodo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tarp favoritų nuo 2019 metų vadovauti EVT, rašė BNS. 20 proc. apklaustųjų mano, kad būtent D. Grybauskaitė bus išrinkta šios iš ES šalių vadovų sudarytos ir Bendrijos politikos kryptį bei prioritetus nustatančios institucijos prezidente. Ją šioje apklausoje lenkia tik Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kurį kaip realiausią kandidatą vadovauti Europos Vadovų Tarybai nurodė 25 proc. respondentų. 13 proc. balsų surinko Airijos vyriausybės vadovas Leo Varadkaras, o mažiau nei 10 proc. balsų gavo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni, kiti politikai.
Apklausą atlikęs analitinis centras „VoteWatch Europe“ teigia, kad D. Grybauskaitė Europos Vadovų Tarybos vadovo rinkimuose turėtų pranašumą dėl geografinio faktoriaus. Iš diskusijų matyti, kad šiai institucijai toliau vadovaus prezidentas iš Vidurio ir Rytų Europos.
Šis centras taip pat nurodo, jog D. Grybauskaitė gali tikėtis dešiniosios Europos liaudies partijos, Vokietijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių paramos. „Gana įdomu, kad pastebėjome skirtingas tendencijas tarp mūsų apklaustųjų: respondentai iš privataus sektoriaus linksta link Rutte kandidatūros, tuo metu tarp ES institucijų tarnautojų pagrindinė kandidatė yra Grybauskaitė“, – teigia „VoteWatch Europe“.

D. Grybauskaitė Lietuvos prezidente dirbs iki 2019 metų liepos. Tų pačių metų lapkritį baigsis ir Europos Vadovų Tarybai vadovaujančio Donaldo Tusko antroji kadencija. Europos Vadovų Tarybos prezidentą renka pati EVT kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma susidaro balsuojant 55 proc. valstybių, turinčių ne mažiau nei 65 proc. ES gyventojų.

Perspausdinta iš DELFI.lt